Hidroizoliacijos savitasis svoris: rūšys ir medžiagų masė

Be hidroizoliacinių medžiagų neapsieina nė viena kapitalinė statyba – nei požeminės komunikacijos, nei techninis pastatas, nei gyvenamasis namas. Pastato elementų apsauga nuo gruntinės, kondensacinės ir atmosferinės drėgmės yra vienas svarbiausių etapų, nes statybinės medžiagos vienaip ar kitaip sąveikauja su vandeniu. Hidroizoliacijos rūšių įvairovė leidžia pasirinkti konkrečioms naudojimo sąlygoms tinkamą medžiagą.

Hidroizoliacinių medžiagų rūšys

Skiriamos šios technologijos:

• naudojamos viduje ir išorėje;

• pirminės ir antrinės – įrengiamos statybos metu arba atliekant vidaus apdailą;

• pagal naudojimo vietos ypatybes – prispaudžiamosios ir beslėgės, sandarinančios siūlių jungtis, dengiamos kompleksiškai arba tik paviršiuje;

• antikapiliarinė izoliacija neleidžia drėgmei kapiliarais kilti tokiomis statybinėmis medžiagomis kaip plytos ar betonas;

• pagal dengimo būdą (ritininės, tepamosios, purškiamosios, injekcinės, biriosios, plėvelinės, konstrukcinės ir kt.).

Prieš pradedant statybą sudaroma darbų sąmata ir apskaičiuojama reikalingų medžiagų masė. Šie duomenys būtini norint tinkamai paskirstyti pamatams tenkančias apkrovas, apskaičiuoti jų gylį ir kitus technologinius parametrus.

Hidroizoliacijos savitasis svoris

Hidroizoliacinės medžiagos sudaro palyginti nedidelę visos konstrukcijos masės dalį, tačiau jų masę taip pat verta įvertinti. Apžvelkime pagrindines medžiagų rūšis, jų ypatybes, tūrinę masę ir savitojo svorio rodiklius.

Skirtingų rūšių hidroizoliacijos vidutinių masės reikšmių palyginimo lentelė

Tepamoji hidroizoliacija

Tai įvairios mastikos, naudojamos pamatų išorei, blokinių sienų sandūroms, stogams, taip pat rūsių ir vonios kambarių vidui apdoroti. Tai bitumo turinčios medžiagos, kurių eksploatavimo trukmė palyginti neilga, o užšalimo ciklų skaičius mažas.

Polimerinių bituminių mastikų naudojimo trukmė priklauso nuo sudėties, pagrindo, sluoksnio storio, apsaugos nuo mechaninių pažeidimų ir eksploatavimo sąlygų.

Skaičiavimų duomenimis, 1 m² bituminės polimerinės mastikos masė, atsižvelgiant į pagrindo medžiagą, naudojimo vietą ir sluoksnio storį, siekia 1–5,5 kg.

Klijuojamoji hidroizoliacija

Šiai rūšiai priskiriamas įprastas ruberoidas ir įvairios bitumo turinčios medžiagos stiklo pluošto, poliesterio bei kitokio pagrindo. Jos klojamos ant įvairiausių pagrindų stogams ir pamatams hidroizoliuoti. Rekomenduojama jas naudoti kartu su papildomomis priemonėmis.

Kaip pavyzdį galima pateikti ruberoidą. Tokios hidroizoliacijos masė ir tankis priklauso nuo markės, pagrindo ir medžiagos storio.

Plėvelinė hidroizoliacija

Ji naudojama įrengiant stogus ir pirtis, o pati yra vieno arba kelių sluoksnių membrana su papildomomis dangomis. Vandeniui nelaidžia laikoma atspindinti garo ir hidroizoliacinė medžiaga, kurios paviršinis tankis siekia nuo 92 iki 132 g/m².

Membranų poros leidžia paviršiams „kvėpuoti“ ir padeda palaikyti normalų konstrukcijos drėgmės režimą. Laikui bėgant porų laidumas gali sumažėti. Stogo sistemoms po banguotaisiais bituminiais lakštais, metalinėmis čerpėmis ir kitomis dangomis membraną reikia rinktis pagal projektą ir gamintojo rekomendacijas, o ne vien pagal paviršinę masę.

Montuojamoji hidroizoliacija

Jai priskiriami bentonitiniai kilimėliai – trisluoksnė kartono ir geotekstilės konstrukcija su bentonitinio molio granulių tarpsluoksniu. Medžiagos masė svyruoja nuo 3 iki 5,5 kg/m². Ji naudojama vietose, kur betonas ir kitos medžiagos liečiasi su gruntu.