Geležies savitasis svoris, savybės, naudojimas ir reikšmių lentelė
Geležis yra periodinės elementų lentelės aštuntosios grupės šalutinio pogrupio elementas ir vienas labiausiai Žemės plutoje paplitusių metalų, užimantis antrą vietą po aliuminio. Paprastoji geležis – kalus baltos spalvos, sidabriško atspalvio metalas. Šios rūšies medžiaga labai linkusi į chemines reakcijas, ypač į koroziją ore, kai drėgmė ir temperatūra didelė. Gryname deguonyje paprastoji geležis dega. Smulkiadispersės būsenos ore ji savaime užsidega.
Geležimi paprastai vadinami įvairūs jos lydiniai, kuriuose priemaišų yra iki 0,8 procento. Jos leidžia pagerinti grynojo metalo plastiškumą ir minkštumą. Naudojami lydiniai su anglimi: plienas, kuriame anglies yra iki 2,14 procento, ir ketus, kuriame jos daugiau kaip 2,14 procento, taip pat lydiniai, papildyti legiruojamaisiais metalais. Gryna geležis gamtoje aptinkama labai retai, dažniausiai geležinių nikelio meteoritų sudėtyje. Pagal paplitimą pasaulyje ji užima ketvirtą vietą.
Geležies savitojo svorio lentelė
Kadangi geležis yra sudėtinga medžiaga, jos masės, tiksliau savitojo svorio, savarankiškai apskaičiuoti lauko sąlygomis neįmanoma. Tokie skaičiavimai atliekami specialiose chemijos laboratorijose. Vis dėlto vidutinis geležies savitasis svoris yra žinomas ir siekia 7,874 g/cm³.
Kad skaičiuoti būtų paprasčiau, toliau pateikta geležies savitojo svorio ir jos masės reikšmių lentelė pagal skirtingus matavimo vienetus.
Geležies masės lentelė
| Medžiaga | Savitasis svoris (g/cm³) | 1 m³ masė (kg) |
| Geležis | 7,874 | 7874 |
Geležies savybės
Geležis yra tipiškas baltos spalvos, sidabriško ir pilkšvo atspalvio metalas. Ji gerai plastiška, pasižymi ryškiomis magnetinėmis savybėmis, o priemaišos smarkiai keičia jos savybes. Geležiai būdingas magnetizmas.
Pagal kristalinę sandarą šis elementas skirstomas į keturias modifikacijas:
- Alfa geležis. Kambario temperatūroje geležis turi kubinę centruotojo tūrio gardelę ir žemiau maždaug 770 °C Kiuri temperatūros yra feromagnetikas. Ši struktūra išlieka maždaug iki 912 °C.
- Beta geležis. Tai istorinis nemagnetinės alfa geležies būsenos aukščiau Kiuri temperatūros pavadinimas; atskira nauja kristalinė gardelė nesusidaro.
- Gama geležis. Maždaug nuo 912 iki 1394 °C temperatūros intervale geležis turi kubinę centruotojo paviršiaus gardelę.
- Delta geležis. Aukštesnėje kaip maždaug 1394 °C temperatūroje ir iki lydymosi geležis vėl turi kubinę centruotojo tūrio gardelę.
Maždaug 95 procentai visos metalurgijos produkcijos tenka geležiai, todėl tai vienas paklausiausių metalų pasaulyje. Iš pagrindinių naudojimo sričių verta paminėti:
- Geležies naudojimą kaip pagrindinio ketaus ir plieno komponento
- Naudojimą lydiniuose, kurių pagrindą sudaro kiti komponentai
- Geležies oksido naudojimą ilgalaikės kompiuterių atminties įtaisams gaminti
- Geležies miltelių naudojimą nespalvotų lazerinių spausdintuvų dažomiesiems milteliams
- Naudojimą elektros variklių ir transformatorių gamyboje
- Naudojimą spausdintinėms plokštėms ėsdinti
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek sveria 1 m³ geležies?
Kai tankis yra apie 7,874 g/cm³, vienas kubinis metras grynos geležies sveria maždaug 7874 kg. Plieno ir ketaus tankis dėl anglies bei legiruojamųjų elementų gali būti kitoks.
Kuo geležis skiriasi nuo plieno ir ketaus?
Geležis yra cheminis elementas, o plienas ir ketus – jos lydiniai su anglimi bei kitais elementais. Todėl jų savybės ir tankis nevisiškai sutampa.
Kodėl geležis rūdija?
Drėgname ore geležis reaguoja su deguonimi ir vandeniu, susidaro geležies oksidai bei hidroksidai. Apsauginės dangos, legiravimas ir dažymas mažina koroziją.