Titanomagnetito rūdos savitasis svoris: tankis ir masė

Titanomagnetito rūdos – natūralūs dariniai, kuriuose yra rūdą sudarančių mineralų ir įvairių papildomų intarpų. Pagrindiniais titanomagnetito rūdų mineralais laikomi:

• magnetitas Fe3O4,

• titanomagnetitas Fe2+(Fe3+,Ti)2O4,

• ilmenitas FeTiO3,

• įvairūs silikatai.

Titanomagnetitas ir magnetitas pasižymi ryškiomis magnetinėmis savybėmis; ilmenitas paprastai įsimagnetina gerokai silpniau, todėl sodrinant rūdą atsižvelgiama į magnetinio jautrio skirtumus.

Šios rūdos klasifikuojamos pagal sudėtį. Skiriamos:

• vientisosios rūdos – sudarytos iš magnetito grūdelių su plokšteliniais ilmenito ir titanomagnetito intarpais;

• įsiterpusiosios rūdos – sudarytos iš titanomagnetito ir magnetito intarpų, daugiau ar mažiau tolygiai išsidėsčiusių silikatų storymėje.

Gavybos požiūriu vientisosios rūdos, žinoma, yra turtingesnės, nes pagrindinių naudingųjų mineralų – geležies ir titano – kiekis jose gerokai viršija įsiterpusiųjų rūdų kiekį. Taip pat skiriamos rūdos, kuriose iš esmės vyrauja geležis, ir rūdos, kuriose vyrauja titanas.

Pagrindiniai titanomagnetito rūdos mineralai

Titanomagnetitas – titano turinti magnetito atmaina arba jo pagrindo kietasis tirpalas. Be geležies, jo sudėtyje yra titano oksidų ir įvairių priemaišų (vanadžio, aliuminio, germanio ir kt.). Tai juodos spalvos grūdėtas arba oktaedrinių kristalų pavidalo mineralas.

Ilmenitas – juodos spalvos, būdingą rudą brūkšnį ir metališką žvilgesį turintis mineralas. Jis sudaro plokštelinius kristalus, slūgso grūdėtomis masėmis arba vientisomis sankaupomis. Įprastomis sąlygomis magnetinių savybių neturi.

Magnetitas, arba magnetinė geležies rūda, – neskaidrus juodas, metališko arba riebaus blizgesio mineralas; pasitaiko ir matinio blizgesio mėginių. Tai stiprus feromagnetikas, galintis paveikti kompaso rodmenis.

Titanomagnetito rūdų sudėtis ir telkiniai

Titanomagnetito rūdų cheminė sudėtis gali būti labai įvairi. Be pagrindinių komponentų, rūdoje gali būti tokių elementų kaip silicis, vanadis, aliuminis, chromas, magnis, kalcis, kobaltas, siera, nikelis, arsenas ir net reti tantalas, platina, auksas, varis, niobis bei kiti elementai.

Pramoninei gavybai svarbios vanadžio turinčios titanomagnetito rūdos. Jos susidaro ultrabazinėse ir bazinėse uolienose. Būtent joms būdingas didelis vanadžio ir titano kiekis. Didžiausios šio pramoninio tipo rūdų atsargos yra Kinijoje, Rusijos Federacijoje, Kanadoje, Norvegijoje, Pietų Afrikos Respublikoje ir JAV, gana turtingų telkinių taip pat yra Suomijoje bei Brazilijoje. Australijoje, Indijoje ir kai kuriose Afrikos žemyno pakrantės šalyse rasta smėlingų titanomagnetito rūdų telkinių.

Titanomagnetito rūdų masė ir naudojimas

Skirtinguose telkiniuose rūdos sudėtis ir fizinės charakteristikos nevienodos. Tankių titanomagnetito rūdos mineralinių komponentų orientacinė reikšmė yra maždaug 4,8–5,3 g/cm³. Susmulkintos rūdos piltinis tankis gali būti mažesnis dėl tuštumų tarp gabalų, drėgmės ir granuliometrinės sudėties. Pagrindinių komponentų savitojo svorio reikšmės pateiktos lentelėje.

Titanomagnetito rūdos savitojo svorio ir tankio lentelė

Titanomagnetito telkiniai eksploatuojami Fe, Ti, V ir įvairiems gretutiniams naudingiesiems mineralams, įskaitant tauriuosius bei retuosius metalus, išgauti.