Dažų savitasis svoris ir 1 litro masė

Statyboje dažai naudojami ne tik dekoratyviniais tikslais, bet ir paviršiams apsaugoti nuo nepalankių aplinkos veiksnių. Grindų, sienų, radiatorių ir lubų dažams keliami skirtingi reikalavimai. Skiriasi ir jų cheminė sudėtis, paskirtis bei naudojimo vieta.

Dažų rūšys

Visus šiandien statybos ir apdailos darbuose naudojamus dažus galima suskirstyti į tris dideles grupes:

• Emulsiniai dažai.

Šiai kategorijai priklauso mišiniai, kurių pagrindą sudaro stabili vandens, rišiklio ir dažiklio emulsija. Atsižvelgiant į pagrindą, vandens emulsiniai dažai būna:

• akriliniai,

• mineraliniai,

• silikatiniai,

• silikoniniai.

Su emulsiniais dažais paprastai dirbti lengviau: juos nesunku nuplauti nuo rankų ir įrankių, jie greitai džiūsta, neturi aštraus nemalonaus kvapo ir sukuria malonią faktūrą. Išdžiūvęs paviršius gali būti atsparus drėgmei, ypač jei dažuose yra specialių priedų – silikono, latekso arba skystojo stiklo silikatiniuose dažuose. Kai kurie vandens emulsiniai mišiniai tinka lauko darbams: jų atsparumą šalčiui, drėgmei, ultravioletiniams spinduliams ir dilimui reikia tikrinti pagal konkrečių dažų paskirtį bei charakteristikas.

Viena emulsinių dažų atmaina – vandens dispersiniai dažai. Jų ypatybė yra didesnis atsparumas drėgmei; tokius mišinius reikia dengti gamintojo nurodytoje temperatūroje.

• Alkidiniai dažai.

Šios kategorijos dažų rišiklis yra alkidinės dervos. Jie būna:

• emaliniai,

• aliejiniai.

Alkidiniai dažai yra atsparūs atmosferos poveikiui, šviesai ir vandeniui. Jais galima dažyti medinius bei metalinius paviršius, taip pat tinkuotus paviršius patalpų viduje ar lauke.

Alkidiniai ir aliejiniai dažai gali džiūti ilgiau nei vandens pagrindo mišiniai. Dengimo ir džiūvimo metu tirpikliniai mišiniai išskiria lakiuosius organinius junginius, todėl su jais reikia dirbti gerai vėdinamoje vietoje ir laikantis gamintojo instrukcijų. Kaip tirpikliai naudojami vaitspiritas, terpentinas ir panašūs mišiniai; benzinas tinka skiesti ne visus dažus.

• Silikatiniai dažai. Jų pagrindas – skystasis stiklas, o skiedžiami jie vandeniu. Šiai kategorijai galima priskirti kalkinius ir kitus mineralinius dažus, pavyzdžiui, cemento pagrindo. Jie ruošiami prieš pat naudojimą.

Silikatinių dažų ypatybės:

• prastai dera su kitų rūšių dažais,

• tinkamai paruošus pagrindą, mineralinė danga yra labai laidi garams,

• dėl puraus išdžiūvusio sluoksnio praleidžia drėgmę,

• atsparūs temperatūros svyravimams.

Silikatiniai dažai daugiausia naudojami mineraliniams pagrindams: tinkui, betonui, plytoms ir fasadų paviršiams, jei tai leidžia konkretus mišinys. Dėl šarminės skystojo stiklo prigimties su jais reikia dirbti atsargiai, saugoti odą ir akis.

Skiriama ir kitų rūšių dažų, nes šiandien jų pasirinkimas labai platus. Pavyzdžiui, pramoninėse patalpose didelės drėgmės zonoms, tokioms kaip baseinai, naudojami epoksidiniai mišiniai, o didesnio atsparumo dilimui dangoms – poliuretaniniai dažai.

Dažus galima klasifikuoti pagal įvairius principus:

• pagal rišiklio rūšį (aliejiniai, silikatiniai, akriliniai, silikoniniai, epoksidiniai ir kt.),

• pagal skiediklio rūšį (vanduo, tirpikliai),

• pagal naudojimo sritį (pramoniniai, automobilių, dailės arba statybiniai),

• pagal nudažyto paviršiaus išvaizdą (matiniai, pusiau matiniai, blizgūs),

• pagal paskirtį (atsižvelgiant į paviršiaus medžiagą).

Dažų masė

Dažų tankis – svarbus techninis rodiklis. Skirtingų rūšių dažams būdingas skirtingas tankis. Savitojo svorio reikšmės pateiktos toliau esančioje lentelėje.

Dažų masės lentelė