Plytų savitasis svoris ir jo pokytis pagal rūšį

Plyta – viena labiausiai paplitusių statybinių medžiagų. Tai dirbtinis akmuo, gaunamas iš mineralinių žaliavų: degto molio, smėlio bei kalkių pagrindo silikatinio mišinio arba specialių ugniai atsparių mišinių.

Plytų populiarumą lemia pagrindinės jų savybės:

didelis stipris;
atsparumas drėgmei;
atsparumas šalčiui;
ilgaamžiškumas;
prieinamumas ir aiški mūrijimo technologija;
daugumai statybos darbų patogi masė.

Masė pagal plytų rūšį

Plytos masė priklauso nuo žaliavos, tankio, matmenų ir tuštumų. Esant tokiems pat matmenims pilnavidurė plyta visada sunkesnė už tuščiavidurę, nes dalį tuščiavidurio gaminio tūrio užima oro ertmės.

**Plytų savitasis svoris ir 1 m³ masė pagal rūšį**
Plytų rūšis	Savitasis svoris (t/m³)	1 m³ masė (kg)
Raudonos keraminės	Nuo 1,6 iki 1,9	Nuo 1600 iki 1900
Šamotinės ir ugniai atsparios	Apie 1,85	Apie 1850
Silikatinės	Nuo 1,8 iki 2,0	Nuo 1800 iki 2000
Lengvos porėtos	Apie 0,8-1,2	Apie 800-1200

Raudona keraminė plyta gali būti pilnavidurė, tuščiavidurė arba apdailos. Vienguba pilnavidurė plyta dažnai sveria apie 3,3–3,6 kg, tuščiavidurė – apie 2,3–2,5 kg, o apdailos gaminiai dėl mažesnio storio arba tuštumų gali būti lengvesni.

Šamotinė ir ugniai atspari plyta paprastai sunkesnė už įprastą keraminę, nes skirta darbui aukštoje temperatūroje ir yra didesnio tankio. Ji naudojama krosnyse, židiniuose, pakurose ir kitose konstrukcijose, kuriose svarbus atsparumas ugniai.

Silikatinė plyta gaminama iš smėlio ir kalkių mišinio. Dažnai ji pasižymi dideliu tankiu ir mase. Vienguba pilnavidurė silikatinė plyta gali sverti apie 4–4,3 kg, tačiau tiksli reikšmė priklauso nuo formato ir tuštymėtumo.

Balta plyta statybos skaičiavimuose paprastai reiškia silikatinę plytą. Jos masė priklauso nuo to, ar gaminys yra paprastasis, apdailos, pilnaviduris ar tuščiaviduris: įprastas pilnaviduris variantas sunkesnis, o tuščiaviduris ir apdailos gali būti pastebimai lengvesni.

Jei skaičiuojama ne atskira plyta, o mūras, prie medžiagos masės pridedamas skiedinys ir atsižvelgiama į siūlių storį. Todėl plytų mūro masė paprastai skiriasi nuo informacinės pačių plytų 1 m³ masės.

Lentelė Nr. 2 (plytų masės lentelė)

Toliau pateiktos orientacinės vienos plytos masės reikšmės. Jos skirtos greitiems skaičiavimams, tačiau perkant, mūrijant ir planuojant logistiką geriau remtis konkretaus gamintojo paso duomenimis.

**Orientacinė vienos plytos masė**
Plytų rūšis	Orientacinė 1 vnt. masė, kg	Pastaba
Vienguba pilnavidurė keraminė	3,3-3,6	Priklauso nuo žaliavos tankio ir drėgnio
Vienguba tuščiavidurė keraminė	2,3-2,5	Tuštumos sumažina gaminio masę
Vienguba pilnavidurė silikatinė	4,0-4,3	Paprastai sunkesnė už keraminę
Apdailos arba tuščiavidurė	1,4-3,2	Intervalas priklauso nuo formato ir tuštymėtumo

Plytų tūrinis ir savitasis svoris

Plytos tūrinis svoris priklauso nuo medžiagos struktūros. Pilnavidurės plytos jis didesnis, tuščiavidurės ir porėtos – mažesnis. Vidutinis pilnavidurės plytos tūrinis svoris gali siekti apie 1800 kg/m³, o porėtų bei tuščiavidurių gaminių – būti pastebimai mažesnis.

Skaičiuojant mūrą svarbu atsižvelgti ne tik į pačių plytų masę, bet ir į skiedinį, medžiagos drėgnį, mūro tipą bei siūlių skaičių. Todėl tiksliems statybos skaičiavimams geriau naudoti konkrečių plytų gamintojo duomenis ir projektines normas.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kiek sveria 1 m³ plytų?

1 m³ masė priklauso nuo plytų rūšies: raudonų keraminių paprastai siekia 1600–1900 kg/m³, silikatinių – 1800–2000 kg/m³, o lengvų porėtų – maždaug 800–1200 kg/m³.

Kiek sveria viena plyta?

Vienguba pilnavidurė keraminė plyta dažnai sveria apie 3,3–3,6 kg, tuščiavidurė – apie 2,3–2,5 kg. Pilnavidurė silikatinė plyta gali sverti apie 4–4,3 kg.

Kodėl tuščiavidurė plyta lengvesnė už pilnavidurę?

Dalį tuščiavidurės plytos tūrio užima oro ertmės. Esant tokiems pat išoriniams matmenims, jos sumažina gaminio masę ir medžiagos tūrinį svorį.