Kaip atskirti porcelianą nuo fajanso: pagrindiniai skirtumai

Daugelis žmonių buityje naudoja iš skirtingų rūšių keramikos pagamintus gaminius. Tačiau tik nedaugelis galėtų tiksliai nustatyti, kokia tai rūšis. Populiariausios keramikos rūšys – fajansas ir porcelianas. Pavyzdžiui, iš minkštojo porceliano gaminami meniniai ir dekoratyviniai dirbiniai, o iš kietojo – indai, keraminiai elektros izoliatoriai, radijo ir elektrotechnikos detalės bei santechnika. Fajansas naudojamas apdailos plytelėms, indams ir santechnikos gaminiams.

Šiame straipsnyje pabandysime išsiaiškinti, kodėl būtent šios keramikos rūšys tapo tokios populiarios, o svarbiausia – išmokysime atskirti fajansą nuo porceliano.

Pradėkime nuo porceliano. Porcelianas yra plonosios keramikos medžiaga. Jis pasižymi dideliu nepralaidumu vandeniui, atsparumu cheminėms medžiagoms ir aukštai temperatūrai. Be to, turi elektros izoliacinių savybių ir yra atsparus mechaniniam poveikiui.

Porcelianui gaminti paprastai naudojamas kaolinas, kvarcas, lauko špatas ir kiti molingi komponentai. Kaulų pelenų dedama ne į visą porcelianą, o tik į kaulinį. Gaminiai gaunami išdegant aukštoje, dažnai maždaug 1200–1450 °C, temperatūroje. Skiriamas kietasis, minkštasis ir kaulinis porcelianas. Kietasis porcelianas paprastai tankesnis bei tvirtesnis už minkštąjį, todėl dažnai naudojamas indams, santechnikos gaminiams, elektros izoliatoriams ir techninėms detalėms. Minkštasis porcelianas dažniau naudojamas dekoratyviniams dirbiniams ir ploniems indams.

Fajanso šukė dažnai balta arba šviesi, tačiau jos struktūra skiriasi nuo porceliano. Gamybai naudojami panašūs mineraliniai komponentai, tačiau kitokia masės sudėtis ir degimo režimas. Degimo temperatūra paprastai žemesnė nei porceliano, dažnai iki 1280 °C, todėl šukė mažiau sukepa ir lieka poresnė.

Fajansas yra porėtesnis ir jo vandens įgeriamumas gerokai didesnis. Todėl jis dengiamas plonu vandeniui nelaidžios glazūros sluoksniu, kad eksploatuojamas gaminys nesugertų drėgmės ir kvapų.

Pagrindiniai fajanso ir porceliano skirtumai

Keli būdai, padėsiantys atskirti fajansą nuo porceliano:

1. Pagal garsą. Porcelianas skamba skardžiau. Lengvai stuktelėkite gaminį. Jei išgirsite aiškų, skardų garsą – tai porcelianas, o žemas ir duslus garsas rodo fajanso gaminį.
2. Pagal persišvietimą. Pakelkite gaminį prieš šviesą. Jei jis persišviečia, tai porcelianas, jei ne – fajansas.
3. Vizualinė apžiūra. Apžiūrėkite neglazūruotą vietą, pavyzdžiui, atraminį žiedą dugne. Porceliano šukė paprastai tankesnė, plonesnė ir vienalytiškesnė; neglazūruotoje fajanso vietoje struktūra dažniau atrodo porėta bei grūdėta. Vien visiškai blizgus paviršius neįrodo, kad gaminys pagamintas iš fajanso.
4. Porcelianas paprastai brangesnis už fajansą, ypač kokybiški indai ir dekoratyviniai dirbiniai. Tačiau kaina priklauso ne tik nuo medžiagos, bet ir nuo prekės ženklo, dizaino, degimo bei apdailos kokybės.
5. Fajanso gaminių šilumos laidumas paprastai mažesnis nei porceliano, tačiau buitinis bandymas su karštu puodeliu ne visada patikimas: rezultatas priklauso nuo sienelių storio, rankenėlės formos ir gėrimo temperatūros.

Kurie gaminiai geresni – porceliano ar fajanso? Porcelianas paprastai brangesnis, kietesnis ir ilgaamžiškesnis, jo vandens įgeriamumas mažesnis. Tačiau negalima teigti, kad porcelianas visada geresnis: dekoratyviniams daiktams ar nebrangiems indams kokybiškas fajansas taip pat gali būti tinkamas pasirinkimas. Jei ilgainiui fajanso induose atsiranda įtrūkių, jų geriau nebenaudoti maistui ir gėrimams, nes įtrūkius sunkiau išvalyti ir juose gali kauptis nešvarumai.

Jei svarbus ilgaamžiškumas, mažas vandens įgeriamumas ir paprastesnė priežiūra, dažniau pasirenkamas porcelianas. Jei reikia prieinamo varianto, renkantis fajanso gaminį svarbu atkreipti dėmesį į gamintoją, glazūros kokybę ir išvaizdą: gaminys neturi turėti nuskilimų, įtrūkių ar pastebimų dangos defektų.