Bazalto savitasis svoris, savybės, charakteristikos ir masė

Bazaltas yra išsiliejusi magminė uoliena, sudaryta iš rūdinių mineralų (magnetito ir titanomagnetito), bazinio plagioklazo, geležies bei magnio turinčių mineralų ir, palyginti retai, olivino, nefelino bei leucito. Pagal kristalų dydį ir savybes bazaltą įprasta skirstyti į:

• Doleritą, kuris pagal grūdėtumą būna smulkiagrūdis, vidutinio grūdėtumo ir stambiagrūdis
• Anamezitą, kuris būna tik vienos rūšies – smulkiagrūdis
• Porfiritą, kuris nuo įprastų atmainų skiriasi antrinių hidroterminių procesų sukeltais pokyčiais. Jis dar vadinamas diabaziniu porfiritu

Bazaltas daugiausia naudojamas natūralaus pavidalo. Tačiau didesnio šarmingumo bazalto uolienų rūšis galima naudoti ir išlydžius. Toks bazaltas vadinamas lydytu bazaltu. Skirtingai nuo natūralaus, jis yra smulkesnės grūdėtos sandaros, labai atsparus mechaniniams pažeidimams, cheminiam bei šiluminiam poveikiui ir pasižymi geromis elektros izoliacinėmis savybėmis.

Bazalto savitojo svorio lentelė

Kadangi bazaltas yra sudėtinga uoliena, be specialios įrangos jo savitojo svorio savarankiškai apskaičiuoti rankiniu būdu neįmanoma. Tam yra specialios chemijos laboratorijos. Vis dėlto daugumai darbų pakanka vidutinio savitojo svorio. Natūralaus bazalto savitasis svoris yra nuo 2,7 iki 3,2 g/cm³. Bazalto stiklo rodiklis šiek tiek kitoks – nuo 2,7 iki 2,85 g/cm³.

Kad reikiamus parametrus būtų patogu rasti ir reikšmes apskaičiuoti, toliau pateikta bazalto masės lentelė.

Bazalto savybės

Bazalto struktūra būna porfyrinė arba afyrinė. Natūralaus pavidalo tai stikliška ir slaptakristalė masė. Tekstūra daugiausia masyvi, rečiau porėta, šlakiška ir pūslelėta. Masę sudaro neišsikristalizavęs vulkaninis stiklas, visur prisotintas magnetito dalelių ir mikroskopinių pirokseno, olivino bei plagioklazo išskyrų mišinio, rečiau – raginukės.

Būdinga bazalto ypatybė – šešiakampė prizminė stulpinė sandara. Stulpai siekia dešimtis metrų ilgio ir yra nukreipti statmenai paviršiui. Viršutinėse bazalto dangų dalyse porėtumas didėja, nes iš lavos pasišalina vulkaninės dujos.

Bazalto charakteristikų rodikliai:

• Tankios atmainos paprastai yra mažai porėtos, tačiau porėtų ir sudūlėjusių bazaltų porėtumas gali būti pastebimai didesnis
• Vandens įgertis priklauso nuo porėtumo ir plyšėtumo; tankaus akmens ji maža, o porėtų atmainų ir skaldos gali būti didesnė
• Sauso bazalto gniuždymo stipris yra nuo 2640 iki 3200 kg/cm², šlapio bazalto – 2500 kg/cm², diabazo – nuo 1800 iki 2700 kg/cm², lydyto bazalto – nuo 3000 iki 9158 kg/cm²