Vario savitasis svoris, savybės, naudojimas ir reikšmių lentelė
Varis yra periodinės elementų lentelės ketvirtojo periodo vienuoliktosios grupės elementas. Paprastasis varis – plastiška pereinamojo metalo medžiaga, turinti rausvą arba auksinį atspalvį.
Dėl palyginti žemos lydymosi temperatūros ir prieinamumo varis yra viena pirmųjų žmogaus įsisavintų medžiagų. Jis priskiriamas septyniems dar senovėje žinotiems metalams. Grynuolių pavidalo varis aptinkamas dažniau negu geležis, sidabras ar auksas. Cheminis vario pavadinimas Cuprum kilo iš Kipro salos pavadinimo.
Vario savitojo svorio lentelė
Grynam variui kambario temperatūroje paprastai taikomas maždaug 8,96 g/cm³ tankis. Tai atitinka maždaug 8960 kg 1 m³ masę. Vario lydinių, liejinių ir priemaišų turinčių valcuotų gaminių reikšmė gali skirtis, todėl tiksliems skaičiavimams atsižvelgiama į medžiagos markę.
Kad būtų galima apskaičiuoti vario masę ir supaprastinti skaičiavimus, toliau pateikta savitojo svorio ir vario masės reikšmių lentelė pagal skirtingus matavimo vienetus.
| Medžiaga | Savitasis svoris (g/cm³) | 1 m³ masė (kg) |
| Varis | Nuo 8,96 | Nuo 8960 |
Vario savybės
Varis yra plastiškas rausvo arba auksinio atspalvio metalas. Sąveikaudamas su oru jis pasidengia rausva arba gelsva oksido plėvele, kuri šviesoje atrodo melsvai žalsva.
Ši medžiaga, kaip ir cezis, auksas bei osmis, yra ryškia spalva pasižymintis metalas, besiskiriantis nuo daugumai kitų metalų būdingo sidabrinio ar pilko atspalvio. Varis sudaro kubinę centruotojo paviršiaus gardelę.
Ši medžiaga pasižymi puikiu elektriniu laidumu – pagal šį rodiklį nusileidžia tik sidabrui – ir dideliu šiluminiu laidumu. Varis turi didelį temperatūrinį varžos koeficientą. Jis priskiriamas diamagnetikams.
Varis taip pat naudojamas lydiniuose su cinku – žalvaryje, su alavu – bronzoje, su nikeliu – melchiore, taip pat kai kuriuose kituose lydiniuose.
Kai nėra anglies dioksido ir drėgmės, oras šį elementą veikia silpnai. Varis yra silpnas reduktorius, nereaguojantis su vandeniu ir praskiesta druskos rūgštimi. Jis gali pereiti į tirpalą veikiamas neoksiduojančių rūgščių, kai yra deguonies, taip pat amoniakinėje ir cianidinėje terpėje. Varis gerai oksiduojasi sąveikaudamas su azoto rūgštimi, koncentruota sieros rūgštimi, deguonimi, chalkogenais, nemetalų oksidais, karališkuoju vandeniu ir halogenais. Kaitinamas reaguoja su vandenilio halogenidais.
Varis nuo seno plačiai naudojamas. Jo išskirtinės savybės iki šiol yra vienos geriausių, todėl varis tebėra viena masiškiausiai naudojamų medžiagų. Iš pagrindinių naudojimo sričių verta išskirti:
- Naudojimą elektrotechnikoje įvairių laidų, kabelių ir kitų rūšių laidininkų gamybai
- Vario naudojimą įvairiems šilumos nuvedimo įtaisams ir šilumokaičiams gaminti
- Varinių vamzdžių gamybą
- Vario naudojimą įvairiuose lydiniuose
- Vario naudojimą juvelyriniuose lydiniuose
- Vario naudojimą kaip labai laidžios elektrai bei šilumai matricos, stabilizatoriaus arba apvalkalo superlaidžiuose kabeliuose ir kriogeniniuose įtaisuose
- Naudojimą kaip acetileno katalizatoriaus
- Platų naudojimą architektūros darbuose
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek sveria 1 m³ vario?
Kai tankis yra apie 8,96 g/cm³, vienas kubinis metras vario sveria maždaug 8960 kg. Lydinių reikšmė bus kitokia.
Kodėl varis dažnai naudojamas elektrotechnikoje?
Varis pasižymi labai dideliu elektriniu ir šiluminiu laidumu, yra lengvai apdirbamas ir tinka laidininkams, šynoms bei šilumokaičių elementams.
Kaip apskaičiuoti varinės detalės masę?
Nustatykite detalės tūrį ir padauginkite jį iš vario arba konkretaus vario lydinio tankio. Sudėtingus gaminius tiksliau pasverti.