Mangano rūdos savitasis svoris ir priemaišos

Mangano aptinkama daugelyje mineralų ir uolienų visame pasaulyje. Panašiai kaip geležis, jis gali patekti į tirpalus ir vėl nusėsti oksidų, hidroksidų, karbonatų bei silikatų pavidalu.

Mangano rūdų telkiniai būna:

• Pirminiai – silikatinių mineralų; jie dideli, tačiau veikiami vandens greitai skyla.

• Antriniai – nuosėdiniai, susidarę yrant kitoms uolienoms.

Dažnai telkinį sudaro kelios mangano rūdos, kuriose Mn kiekis skiriasi (5–56 %). Rūdose taip pat būna iki 40 % Fe (geležies), iki 30 % silicio dioksido ir iki 10 % aliuminio oksido; nedideliais kiekiais gali būti P (fosforo), S (sieros), Ag (sidabro) ir kitų elementų. Mangano rūdoje yra daug drėgmės, dažnai daugiau kaip 10 %.

Ekonominiu požiūriu svarbiausios pastovios sudėties rūdos:

• piroluzitas (oksidai),

• braunitas,

• manganitas,

• psilomelanas,

• hausmanitas,

• rodochrozitas (karbonatas),

• rodonitas (silikatas),

• bemenitas,

• ir kt.

Mangano rūdos gali būti kintamos sudėties:

• mangano ir geležies rūdos, turinčios nuo 5 iki 40 % Mn,

• juodoji ochra,

• mangano, geležies ir cinko rūda,

• daug mangano turinti sidabro rūda.

Mangano rūdos savitasis svoris ir Mn kiekis uolienoje

Mangano rūdų priemaišos

Mangano rūdose būna daug įvairių priemaišų, kurios skirstomos į šias grupes:

• Metalai. Jiems priskiriama geležis, cinkas, sidabras, volframas, nikelis ir varis.

• Bergždo priemaišos sudaro šlakus, į kuriuos pereina ir dalis mangano.

• Lakiosios priemaišos (lydant mangano špatą susidaro anglies dioksidas).

• Kitos priemaišos. Šiai kategorijai priskiriami siera ir fosforas, kurių mangano rūdose būna mažiau kaip 1 %. Jie laikomi kenksmingais, o kai kuriais atvejais nepageidaujama priemaiša gali būti geležis.

Didžioji mangano rūdų dalis sunaudojama metalurgijoje (apie 95 %), o likusi – chemijos pramonėje. Todėl eksploatuojant telkinį daugiausia dėmesio skiriama tam, kad uoliena atitiktų šiuos cheminius reikalavimus:

• Mn kiekis uolienoje turi būti kuo didesnis, kad jį išgauti ekonomiškai apsimokėtų. Atsižvelgiant į rūdos rūšį ir klasę, jo kiekis procentais gali prasidėti nuo 20 %.

• mažas kenksmingų priemaišų kiekis,

• nedidelis silicio dioksido kiekis bergžde.

Svarbios ir fizinės rūdos savybės: tankis, drėgnis, stambumas, stipris ir sodrinamumas turi įtakos gavybai, transportavimui, sandėliavimui ir perdirbimo technologijai. Nesodrinta mangano rūda ne visada naudojama tiesiogiai, todėl praktiniuose skaičiavimuose atsižvelgiama ir į konkrečios partijos cheminę sudėtį, ir į jos fizines charakteristikas.