Šiferio savitasis svoris, privalumai ir reikšmių lentelė
Šiferis yra labai paplitusi statybinė medžiaga, gaunama skeliant sluoksnines uolienas – skalūnus. Ši medžiaga puikiai tinka stogams dengti. Šiferiu taip pat vadinami neapdoroti banguoti ir plokšti asbestcemenčio lakštai bei molingasis skalūnas.
Pagal GOST šiuolaikinėje statyboje naudojamos dvi šiferio rūšys: banguotieji ir plokštieji lakštai. Šios rūšies medžiagos naudojamos ne tik stogams dengti, bet ir apdailos darbams.
Pati medžiaga pasižymi gana geromis savybėmis: ilgaamžiškumu, maža kaina, stipriu ir plačiu prieinamumu. Tačiau ne kiekvienas šiferis yra geriausias pasirinkimas, nes gali kenkti žmonių sveikatai.
Šiferio savitojo svorio lentelė
Kadangi šiferį sudaro sudėtingos medžiagos, savarankiškai apskaičiuoti jo savitąjį svorį lauko sąlygomis neįmanoma. Tokie skaičiavimai atliekami specialiose chemijos laboratorijose. Toliau esančioje lentelėje pateiktas žinyninis natūralaus skalūno intervalas – nuo 2,65 iki 2,7 g/cm³. Faktinė asbestcemenčio ir šiuolaikinių fibrocemento lakštų masė paprastai skaičiuojama pagal matmenis, storį bei gamintojo duomenis.
Kad skaičiuoti būtų paprasčiau, toliau pateikta šiferio savitojo svorio ir šiferio masės pagal skirtingus matavimo vienetus reikšmių lentelė.
| Medžiaga | Savitasis svoris (g/cm³) | 1 m³ masė (kg) |
| Šiferis | Nuo 2,65 iki 2,7 | Nuo 2650 iki 2700 |
Šiferio privalumai
Šiferis ne veltui labai populiarus. Tai lemia neginčijami jo privalumai. Iš pagrindinių verta išskirti šiuos:
- Kitaip nei kitos minkštosios stogo dangos, šiferis yra pakankamai tvirtas, kad išlaikytų žmogaus svorį
- Be to, palyginti su kitomis medžiagomis, temperatūra jį veikia mažiau, todėl saulėtą dieną jis nedaug įkaista
- Šios rūšies medžiaga yra labai ilgaamžė
- Dėl sudėties ji labai atspari ugniai
- Šiferį lengva mechaniškai apdirbti įvairiais būdais
- Kitaip nei metalinės medžiagos, jis nerūdija
- Ši medžiaga pasižymi puikiomis elektros izoliacinėmis savybėmis
- Per smarkius atmosferos kritulius kelia nedaug triukšmo
- Šiferis yra viena pigiausių statybinių medžiagų
- Šią medžiagą lengva remontuoti, pakeičiant pažeistas dalis naujomis
Šiferio trūkumai
Nors šiferis turi daug privalumų, jam būdingi ir gana reikšmingi trūkumai:
- Senuose asbestcemenčio lakštuose gali būti asbesto, kuris pavojingas, kai pjaunant, gręžiant ar ardant susidaro dulkių
- Šiferį veikia samanos, kurios ilgainiui palaipsniui padengia didžiąją paviršiaus dalį
- Netinkamai elgiantis šios rūšies medžiaga yra gana trapi, ypač montuojant ir transportuojant
- Stipriai kaitinami vienoje vietoje lakštai gali sutrūkinėti, todėl prie dūmtraukių ir įkaitusių elementų įrengiamuose mazguose svarbu laikytis priešgaisrinių reikalavimų
Asbesto poveikis šiferyje
NVS šalyse senas šiferis dažnai buvo gaminamas naudojant asbestą – pavojingą kancerogeną. Didžiausia rizika kyla pjaunant, gręžiant, ardant ir laužant lakštus, kai į orą patenka dulkių su asbesto skaidulomis. PSO duomenimis, profesinis asbesto poveikis visame pasaulyje susijęs su daugiau kaip 200 tūkstančių mirčių per metus. Europos Sąjungoje asbestą naudoti uždrausta nuo 2005 metų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek sveria 1 m³ šiferio?
Jei kalbama apie natūralų skalūną, žinyninė 1 m³ masė yra maždaug 2650–2700 kg. Asbestcemenčio arba fibrocemento lakštinio šiferio atveju dažniau skaičiuojama ne kubinio metro, o vieno lakšto masė pagal jo matmenis ir storį.
Kodėl šiferio masės ne visada galima skaičiuoti pagal vieną lentelę?
Šiferiu vadinamos skirtingos medžiagos: natūralus skalūnas, seni asbestcemenčio lakštai ir šiuolaikiniai fibrocemento gaminiai. Jų sudėtis, storis ir bangos forma skiriasi, todėl faktinė masė gali pastebimai skirtis.
Kuo pavojingas senas asbestcementis šiferis?
Didžiausias pavojus kyla pjaunant, gręžiant, ardant arba laužant lakštus, kai į orą patenka dulkių su asbesto skaidulomis. Tokius darbus geriausia atlikti laikantis saugos taisyklių ir vietos reikalavimų dėl asbesto tvarkymo.