Garo izoliacija ir hidroizoliacija: kuo jos skiriasi?
Garo izoliacija riboja vandens garų skverbimąsi, o hidroizoliacija saugo nuo skysto vandens. Nelaidumas vandeniui nereiškia nelaidumo garams: kai kurios membranos sulaiko lietų, bet leidžia konstrukcijai per jas džiūti. Todėl panašios išvaizdos plėvelių negalima sukeisti vien pagal išvaizdą.
Apsauginių sluoksnių užduotys
Drėgmė gali patekti per nesandarią vietą, judėti su oru pro plyšius arba skverbtis per medžiagą vandens garų difuzijos būdu. Tai skirtingi mechanizmai. Garus ribojanti medžiaga kartu sudaro orui nelaidų sluoksnį tik tada, kai turi tinkamas savybes ir visa sistema yra ištisai užsandarinta.
| Sluoksnis | Pagrindinė užduotis | Kas savaime nėra garantuojama |
|---|---|---|
| Garo izoliacija arba garų skverbimąsi ribojantis sluoksnis | Riboti vandens garų difuziją | Apsauga nuo stogo pratekėjimo ar gruntinio vandens slėgio |
| Garams laidi vėjo ir vandens apsauginė membrana | Saugoti apšiltintą konstrukciją nuo perpūtimo ir atsitiktinai patekusio išorinio vandens, leidžiant garams pasišalinti | Tinkamumas vietoj pagrindinės plokščiojo stogo ar pamatų hidroizoliacijos |
| Hidroizoliacijos sistema | Nepraleisti skysto vandens numatytomis naudojimo sąlygomis | Didelis laidumas garams ar galimybė pakeisti garo izoliaciją nepatikrinus |
Pavadinimas „membrana“, spalva, šiurkštumas ir ritinio masė neapibrėžia paskirties. Viena medžiaga gali atlikti kelias funkcijas, tačiau dokumentai turi jas patvirtinti konkrečiam naudojimui.
Ką tikrinti techniniame apraše
Difuzijai svarbi sluoksnio varža arba laidumas garams. Ekvivalentinis oro sluoksnio storis s_d, išreikštas m, didėja didėjant pasipriešinimui garų skverbimuisi. Permeanso atveju, pavyzdžiui, US perms vienetais, priklausomybė atvirkštinė: didesnė vertė reiškia lengvesnį skverbimąsi. Lyginkite vienodomis bandymo sąlygomis gautus duomenis; paviršiaus masė g/m² šių rodiklių nepakeičia.
Kintamos varžos membranų savybė keičiasi su drėgniu. Tai gali padėti konstrukcijai džiūti, bet nepadaro gaminio universalaus. Atskirai tikrinkite nelaidumą vandeniui, leistinas naudojimo sritis, stiprį, atsparumą atviram aplinkos poveikiui ir juostų bei sandariklių suderinamumą.
Kaip nustatyti sluoksnių vietą
- Nustatykite konstrukciją ir drėgmės šaltinį: kritulius, gruntinį vandenį, drėgną patalpų arba lauko orą. Įvertinkite šildymą, vėsinimą ir vietos klimatą.
- Patikrinkite projekte numatytą sandarą ir kiekvieno sluoksnio savybes. Šildomuose šalto klimato pastatuose garus ribojantis sluoksnis dažnai įrengiamas vidinėje šiltinimo pusėje, tačiau „visada iš vidaus“ netinka visiems klimatams ir konstrukcijoms.
- Patikrinkite, į kurią pusę konstrukcija galės džiūti. Du didelės difuzinės varžos sluoksniai abipus gali uždaryti statybinę drėgmę; antrojo „dėl patikimumo“ nepridėkite nepatikrinę.
- Palyginkite gaminį su gamintojo mazgais: paskirtimi, klojimo puse, užlaidomis, jungtimis ir reikalingais vėdinimo tarpais. Pakeitus sandarą, specialistas turi patikrinti konstrukcijos drėgminį režimą.
Keitimo ir montavimo klaidos
Garams laidi stogo pakloto membrana neatlieka reikalaujamos garų ribojimo funkcijos vien todėl, kad sulaiko vandens lašus. Ir atvirkščiai, didelės difuzinės varžos plėvelė vietoj garams atviro išorinio sluoksnio gali apsunkinti džiūvimą. Pakeičiamumas tikrinamas pagal visas reikiamas savybes, ne vien pavadinimą.
Klojimo pusės nenustatykite pagal universalią taisyklę „lygioji pusė į šiltinimą“. Vadovaukitės konkretaus gaminio ženklinimu. Orui nelaidaus sluoksnio siūles, kraštus ir pravedimus sandarinkite suderinamomis medžiagomis; atskirai užtikrinkite numatytą vandens nuvedimą ir vėdinimą. Plėvelės nepakeičia patalpų vėdinimo ir nepašalina esamo pratekėjimo.