Kreidos savitasis svoris, savybės ir masės skaičiavimo lentelė

Kreida gana dažnai naudojama statybos darbuose. Tai karbonatinė uoliena, kurios didžiąją sudėties dalį sudaro kalcitas, o mažesnę – dolomito, organogeninių medžiagų ir smėlingųjų molio dalelių priemaišos. Grynoje kreidoje pastarųjų yra mažiau kaip 5 procentai.

Kreidos savitojo svorio lentelė

Kreida yra porėta karbonatinė uoliena, todėl skaičiavimams paprastai naudojamos informacinės reikšmės, o tankio nebandoma nustatyti pagal medžiagos išvaizdą. Faktinis rodiklis priklauso nuo stiprio, porėtumo, drėgnio ir frakcijos. Vidutinis kreidos savitasis svoris yra nuo 1,4 iki 2,7 g/cm³. Mažo stiprio kreidos savitasis svoris siekia nuo 1,4 iki 1,55 g/cm³, nestiprios kreidos – apie 1,8 g/cm³, vidutinio stiprio kreidos – apie 2,4 g/cm³, o tankios stiprios kreidos – nuo 2,69 iki 2,72 g/cm³.

Kad kreidos savitąjį svorį ir piltinį tankį apskaičiuoti būtų lengviau, toliau pateikta aiški šių reikšmių lentelė.

Kreidos savybės

Pagal kilmę ši medžiaga priskiriama klintims, kurios savo ruožtu skirstomos į chemogenines, organogenines ir nuotrupines. Jų visų fizikinės bei mechaninės charakteristikos ir savybės labai skiriasi. Kreida, kaip ir kriauklainis, priklauso organogeninių klinčių grupei.

Kreida yra balta silpnai susicementavusi uoliena, kurios didžiąją sudėties dalį sudaro kalcitas (maždaug nuo 91 iki 98,5 procento). Kai kurių rūšių kreidoje gali būti mažesnių kaip 0,01 mm kalcito miltelių ir labai smulkių kriauklelių nuolaužų, sudarančių apie 60 procentų jos sudėties.

Kreida apibūdinama kaip tarpinės tarp organogeninių ir chemogeninių klinčių rūšies uoliena. Vidutinis kreidos savitasis svoris yra nuo 1,4 iki 2,72 g/cm³, tūrinis svoris – maždaug 1,51 g/cm³. Natūrali kreida gali būti labai drėgna ir porėta: kai kuriuose žinynuose pateikiamos maždaug 32 procentų drėgnio ir 44 procentų porėtumo reikšmės. Pagal mineraloginę skalę kreida priskiriama minkštoms uolienoms, nes daugiausia sudaryta iš kalcito.

Natūrali kreida neatspari šalčiui, nes po kelių užšalimo ir atitirpimo ciklų subyra į daugybę nuo 1 iki 3 mm dydžio gabalėlių. Kartais tai vertinama kaip teigiama kreidos savybė, nes vykstant šiems procesams jos dirvožemį neutralizuojantis poveikis išlieka ilgą laiką.

Kreidos rūšys

Iš pradžių manyta, kad kreida yra uolienų masė, kurios fizinės savybės ir cheminė sudėtis visose slūgsojimo vietose vienoda. Tačiau pradėjus šią medžiagą intensyviau eksploatuoti nustatyta, kad charakteristikos kinta pagal kreidos rūšį. Todėl prieš pradedant gavybą telkiniuose atliekamas geologinis technologinis kartografavimas, kad vėliau būtų išgaunama tik kokybiška kreida.

Kreida įprastai skirstoma į rūšis pagal stiprį. Skiriamos šios rūšys:

• mažo stiprio kreida
• nestipri kreida
• vidutinio stiprio kreida
• stipri tanki kreida