Aukštakrosnių šlako 1 m³ savitasis ir tūrinis svoris bei tankis
Šlakai – tai dirbtinės silikatinės medžiagos, susidarančios vykstant metalurginiams procesams. Šlako lydale gali būti silicio, geležies, kalcio, mangano, sieros ir kitų elementų junginių. Atvėsęs lydalas gali virsti tankia, akmenį primenančia mase arba porėta, į pemzą panašia medžiaga. Galutinė struktūra priklauso nuo oksidų sudėties ir aušimo greičio.
Išvaizda šlakai panašūs į uolienas: gali būti žalių, geltonų, pilkų, rausvų, baltų, juodų ir mišrių atspalvių. Pagal struktūrą ši technogeninė žaliava būna tanki ir porėta, sunki ir lengva.
Šlakų tankis gali svyruoti maždaug nuo 800 iki 3200 kg/m³. Tikrasis šlako medžiagos tankis artimas natūralių akmens medžiagų tankiui ir dažnai yra 2,5–3,6 g/cm³ intervale. Vykstant metalurginiam procesui šlakas turi būti lengvesnis už išlydytą metalą, kad iškiltų į lydymo vonios paviršių ir atsiskirtų nuo metalo.
| Aukštakrosnių šlako rūšis | Masė, t/m³ | Masė, kg/m³ | Tankis, g/cm³ |
| Šlako skalda | 1,05 - 1,6 | 1050 - 1600 | 1,05 - 1,6 |
| Gabalinis šlakas | 2,1 - 2,8 | 2100 - 2800 | 2,1 - 2,8 |
| Šlakbetonis | 2,0 - 2,4 | 2000 - 2400 | 2,0 - 2,4 |
Šlako lydalų rūšys ir jų susidarymo procesas
Statybos pramonėje aktyviai naudojama metalurginės kilmės technogeninė žaliava. Tokią žaliavą jau paveikė aukšta temperatūra, ji turi susidariusią mineralinę struktūrą ir gali būti naudojama kaip statybinių medžiagų užpildas arba komponentas. Metalurgijos gamybos produktai sąlyginai skirstomi į:
- juodosios metalurgijos atliekas;
- spalvotosios metalurgijos atliekas;
- plieno lydymo šlakus.
Populiariausia statybinių medžiagų žaliava
Viena labiausiai paplitusių technogeninių medžiagų yra juodosios metalurgijos aukštakrosnių šlakas. Jis susidaro aukštakrosnėje lydant ketų, o jo sudėtyje yra bergždo, fliusų ir kuro pelenų komponentų. Šlako kiekis bei savybės priklauso nuo žaliavos sudėties, sieros kiekio, kalkių kiekio ir technologinio proceso lygio.
Plačiai paplitusioms metalurginio šlako rūšims, vertinamoms kaip technogeninė žaliava, priskiriami:
- aukštakrosnių šlakai;
- plieno lydymo šlakai;
- Marteno krosnių šlakai;
- kupolinių krosnių šlakai.
Kiekviena rūšis skiriasi sudėtimi, tankiu, porėtumu ir tinkamumu konkrečioms statybinėms medžiagoms. Todėl prieš naudojant svarbu atlikti laboratorinį tyrimą, turėti kokybės pasą ir įvertinti medžiagos saugumą.
Aukštakrosnių šlakas naudojamas šlako skaldai, granuliuotajam šlakui, cemento priedams, šlakbetoniui ir kitoms statybinėms medžiagoms gaminti. Vidutinė gabalinės medžiagos masė dažnai būna apie 2500 kg/m³, tačiau, atsižvelgiant į būseną ir struktūrą, gali kisti nuo 2100 iki 2800 kg/m³.
Praktiniams skaičiavimams patogu naudoti parengtas 1 m³ aukštakrosnių šlako masės reikšmes pagal jo būseną: šlako skalda, gabalinis šlakas arba šlakbetonis. Šie orientaciniai duomenys pateikti lentelėje aukščiau.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek sveria 1 m³ aukštakrosnių šlako?
Masė priklauso nuo medžiagos rūšies ir būsenos. Pagal lentelę 1 m³ šlako skaldos sveria maždaug 1050–1600 kg, gabalinio šlako – apie 2100–2800 kg, o šlakbetonio – apie 2000–2400 kg.
Kodėl šlako tankis taip smarkiai kinta?
Masei įtakos turi šlako kilmė, cheminė sudėtis, aušimo greitis, porėtumas, frakcijos dydis ir sutankinimo laipsnis. Porėtas arba išpūstas šlakas yra gerokai lengvesnis už tankią gabalinę medžiagą.
Kaip skaičiavimams naudoti šlako masės lentelę?
Preliminariam vertinimui pasirenkama faktinei medžiagai artimiausia eilutė: skalda, gabalinis šlakas arba šlakbetonis. Perkant, projektuojant ir skaičiuojant apkrovas geriau remtis partijos techniniais duomenimis ir atsižvelgti į drėgnį.