Gumos savitasis svoris: savybės, naudojimas ir lentelė
Guma yra elastinga medžiaga, gaunama vulkanizuojant sintetinį ir natūralų kaučiuką. Guma – tai tinklinis elastomeras, susidarantis kaučiuko grandines sujungus cheminiais ryšiais.
Gumai vulkanizavimo būdu gauti reikia nuo 20 iki 60 procentų pagrindinės žaliavos – kaučiuko. Likusi sudėtis gali skirtis pagal reikalingas savybes, naudojimo sąlygas, gamybos technologiją ir gaminiui keliamus reikalavimus. Tai gali būti vulkanizacijos aktyvikliai ir greitikliai, senėjimą stabdančios medžiagos, vulkanizavimo agentai bei minkštikliai-plastifikatoriai. Sudėtyje taip pat gali būti regeneratų, kuriuos galima perdirbti pakartotinai, modifikatorių, ankstyvą vulkanizaciją lėtinančių medžiagų, dažiklių, antipirenų, porodarų ir kvapiųjų medžiagų.
Gumos savitojo svorio lentelė
Kadangi guma yra sudėtingos sudėties medžiaga, tikslų jos tankį geriausia nustatyti pagal gamintojo duomenis arba laboratoriniais matavimais. Vidutinis informacinis gumos savitojo svorio intervalas yra nuo 1 iki 2 g/cm³.
Kad skaičiuoti būtų paprasčiau, toliau pateikta gumos masės ir savitojo svorio reikšmių lentelė, kurioje jos nurodomos skirtingais matavimo vienetais. Ši lentelė padės tinkamai apskaičiuoti gumos masę.
Gumos savitasis svoris ir 1 m³ masė pagal matavimo vienetus
| Medžiaga | Savitasis svoris (g/cm³) | 1 m³ masė (kg) |
|---|---|---|
| Guma | Nuo 1 iki 2 | Nuo 1000 iki 2000 |
Gumos savybės
Iš kitų medžiagų guma išsiskiria dideliu elastingumu, tamprumu, gebėjimu patirti dideles grįžtamąsias deformacijas ir išlaikyti formą eksploatavimo sąlygomis.
Guma priskiriama minkštoms ir beveik nesuspaudžiamoms elastomerinėms medžiagoms: veikiama apkrovos ji keičia formą, tačiau jos tūris pakinta palyginti nedaug. Derinant skirtingus priedus ir kaučiukus, gatavos medžiagos savybės gali labai skirtis.
Mechaninės gumos savybės yra netiesinės ir ryškiai relaksacinės: jos priklauso nuo deformacijos dydžio, apkrovimo greičio, laiko, temperatūros, dažnio ir apkrovos režimo. Kai kurie gumos mišiniai gali patirti labai dideles grįžtamąsias deformacijas, o tam tikrų markių santykinis pailgėjimas trūkstant gali siekti šimtus procentų.
Gumos kietumas priklauso nuo plastifikatorių ir užpildų kiekio, jų rūšių bei tipų, taip pat nuo vulkanizacijos laipsnio.
Guma beveik nesugeria vandens, tačiau gali brinkti organiniuose tirpikliuose. Brinkimo laipsnis priklauso nuo sudėties, kaučiuko tipo, užpildų ir vulkanizacijos laipsnio. Tinkamai parinkus komponentus galima pasiekti didesnį atsparumą alyvoms, benzinui, vandeniui, cheminėms medžiagoms ir temperatūros svyravimams.
Ilgai naudojama ar laikoma guma patiria nuovargį ir senėjimą, o šie procesai blogina jos kokybines savybes ir galiausiai lemia irimą.
Guma naudojama labai plačiai ir daugybėje skirtingų sričių. Iš pagrindinių verta išskirti:
- Dviračių, motociklų ir automobilių padangų gamybą
- Guminių techninių gaminių, tokių kaip diržai, juostos, žarnos, plokštės ir žiedai, gamybą
- Kontracepcijos priemonių, medicininių pirštinių, specialių cheminės apsaugos ir civilinės saugos kostiumų gamybą
- Įvairios nuo drėgmės geriau saugančios guminės avalynės, pavyzdžiui, kaliošų ir aulinių batų, gamybą
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek sveria 1 m³ gumos?
Straipsnyje nurodomas apytikslis 1000–2000 kg/m³ intervalas. Tiksli reikšmė priklauso nuo kaučiuko, užpildų, plastifikatorių, vulkanizacijos laipsnio ir gaminio paskirties.
Kodėl gumos tankis taip smarkiai skiriasi?
Guma yra kaučiuko ir priedų mišinys. Suodžiai, mineraliniai užpildai, alyvos, antipirenai ir kiti komponentai keičia medžiagos masę bei savybes.
Kokį gumos tankį naudoti gaminio skaičiavimams?
Geriausia remtis konkrečios markės techniniais duomenimis arba išmatuoti bandinį. Lentelėje pateiktas intervalas tinka tik preliminariam masės vertinimui.