Dervos savitasis svoris, savybės, modifikacijos ir verčių lentelė

Dervomis vadinama plati gamtinių ir sintetinių medžiagų klasė. Statyboje, remontui ir pramonėje ypač dažnai naudojamos epoksidinės, poliesterinės, fenolio formaldehidinės ir kitos sintetinės dervos. Sukietėjusios jos sudaro stiprias polimerines medžiagas, pasižyminčias geru sukibimu ir atsparumu cheminiam poveikiui.

Dervos savybės priklauso nuo jos rūšies, markės, sudėties, užpildų bei kietiklio kiekio ir kietėjimo sąlygų. Todėl tikslias tankio ir masės vertes reikia tikrinti konkrečios medžiagos techniniuose dokumentuose.

Dervos masė ir savitasis svoris

Vidutinis informacinis skystos dervos savitasis svoris dažnai laikomas lygiu maždaug 1,07 g/cm³. Tai reiškia, kad 1 m³ tokios dervos sveria apie 1070 kg. Modifikuotų mišinių, užpildytų dervų ir sukietėjusių medžiagų vertė gali pastebimai skirtis.

Dervos savitasis svoris ir 1 m³ masė

Dervos savybės

Dervos gali gerai sukibti su metalais, betonu, mediena, stiklu ir kitomis medžiagomis. Daugelis sukietėjusių dervų atsparios vandeniui, šarmams, druskoms ir kai kurioms cheminėms medžiagoms, tačiau atsparumas visada priklauso nuo konkrečios sudėties ir eksploatavimo sąlygų.

Dervos gali būti skaidrios, gelsvos ar rudos spalvos klampūs skysčiai arba kietos masės. Spalva, klampa ir kietėjimo trukmė priklauso nuo dervos rūšies, priedų ir temperatūros.

Grynoms epoksidinėms dervoms be specialių užpildų būdingi maždaug tokie rodikliai:

• tamprumo modulis apie 3000–4500 MPa;
• tempiamasis stipris apie 70–90 MPa;
• daugelio mišinių tankis apie 1,1–1,2 g/cm³.

Nesukietėjusios dervos, kietikliai ir tirpikliai gali dirginti odą, kvėpavimo takus ir akis. Dirbant reikia mūvėti pirštines, pasirūpinti vėdinimu ir laikytis gamintojo instrukcijų. Visiškai sukietėjusi medžiaga paprastai tampa gerokai stabilesnė, tačiau sauga taip pat priklauso nuo sudėties.

Dervos modifikavimas

Dervas galima lengvai modifikuoti. Paprastai skiriamas fizinis ir cheminis modifikavimas.

Fizinis modifikavimas – tai priedų, kurie keičia medžiagos savybes, tačiau nebūtinai sudaro naujus cheminius ryšius su pagrindine derva, įterpimas. Pavyzdžiui, kaučiuko priedai gali didinti smūginį tąsumą, o mineraliniai užpildai – standumą, atsparumą karščiui, dilimui arba ultravioletiniams spinduliams.

Cheminis modifikavimas susijęs su polimero struktūros keitimu arba reaktyviųjų komponentų įterpimu. Tokie priedai gali didinti elastingumą, atsparumą ugniai ir vandeniui, sukibimą arba antifrikcines savybes, tačiau kartais kartu sumažina kitas charakteristikas. Todėl dervos sudėtis parenkama pagal konkrečias eksploatavimo sąlygas.