LT

Kokso savitasis svoris, savybės, paskirtis ir lentelė

Koksas plačiai naudojamas kaip kietasis kuras ir technologinė medžiaga. Jis gaunamas specialiose kokso krosnyse be oro kaitinant akmens anglis aukštoje temperatūroje iki sukepimo. Taip iš anglių pašalinama didelė lakiųjų medžiagų dalis, o likusi anglingoji masė tampa stipri ir porėta.

Kokso savitojo svorio lentelė

Vienas pagrindinių kokso masės skaičiavimo parametrų yra jo savitasis arba tūrinis svoris. Koksas yra nevienalytė medžiaga, todėl tikslios jo charakteristikos priklauso nuo anglių markės, koksavimo technologijos, drėgnio, peleningumo ir frakcijos. Vidutinis tankio intervalas informaciniuose skaičiavimuose yra maždaug nuo 0,6 iki 1,4 g/cm³. Patogumui toliau pateikta kokso masės skirtingais vienetais lentelė.

Kokso savitasis svoris ir masė pagal matavimo vienetus
Medžiaga1 m³ masė, kgSavitasis svoris, g/cm³
KoksasNuo 600 iki 1400Nuo 0,6 iki 1,4

Kokso savybės

Koksą sudaro organinė anglingoji dalis, pelenai, drėgmė, siera ir kiti komponentai. Pagrindiniais kokso kokybės rodikliais laikomi:

  • Drėgmės kiekis. Optimalios vertės dažnai yra 3–5 %.
  • Pelenų kiekis. Geri rodikliai paprastai siekia apie 7–11 % ir priklauso nuo naudojamų anglių.
  • Sieros kiekis. Padidėjęs sieros kiekis blogina kokso kokybę ir veikia metalurginį procesą; priimtinos vertės dažnai yra apie 0,5–0,6 %.
  • Lakiųjų medžiagų kiekis. Šis parametras parodo kokso paruošimo laipsnį. Pernelyg maža vertė gali rodyti perkaitinimą apdorojant; vidutinės vertės dažnai yra 1–1,5 %.

Viena svarbiausių kokso savybių yra atsparumas mechaniniams pažeidimams. Jam įtakos turi medžiagos gabalų dydis. Metalurginiam koksui dažnai vertinami stambūs gabalai, o smulkios frakcijos kiekis turi būti ribojamas.

Papildomos kokso charakteristikos:

  • kokso piltinis svoris – maždaug 450–500 kg/m³;
  • kokso poringumas – apie 40–55 %;
  • užsiliepsnojimo temperatūra – apie 700 °C;
  • šilumingumas – maždaug 7000–7500 kcal/kg.

Kokso paskirtis

Pagrindinė kokso naudojimo sritis – ketaus lydymas aukštakrosnėse, kur jis yra kuras, reduktorius ir įkrovos atrama. Koksas taip pat naudojamas kituose gamybos ir energetikos procesuose:

  • ketaus lydymui kupolinėse krosnyse, kur koksas naudojamas kaip kuras;
  • kai kurioms medžiagoms lydyti spalvotojoje metalurgijoje;
  • dujų generatoriams eksploatuoti ir garui gaminti;
  • smulkiam koksui naudoti šildymui ir tam tikroms buities užduotims.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kiek sveria 1 m³ kokso?

Masė priklauso nuo kokso rūšies, frakcijos, drėgnio, peleningumo ir sutankinimo laipsnio. Skaičiavimams reikia naudoti konkrečios partijos piltinį tankį.

Kodėl kokso tankis nevienodas?

Koksas gaunamas iš skirtingų anglių ir taikant skirtingus koksavimo režimus, todėl gabalų dydis, poringumas, drėgmė ir pelenai keičia to paties tūrio masę.

Kur naudojamas koksas?

Koksas naudojamas kaip kuras ir reduktorius metalurgijoje, taip pat kaip technologinė anglingoji medžiaga įvairiuose pramoniniuose procesuose.