Acetileno savitasis svoris: 1 m³ masė ir verčių lentelė

Acetileno dujas 1836 metais atrado chemikas Edmundas Davy. Vėliau prancūzų chemikas Marcelinas Berthelot keliais būdais gavo acetileną ir suteikė jam dabartinį pavadinimą.

Ryški ir karšta acetileno liepsna anksčiau buvo naudojama šviestuvuose, karbidinėse lempose ir autonominiuose šviesos šaltiniuose. Vėliau pagrindinėmis naudojimo sritimis tapo metalų suvirinimas, pjovimas ir cheminė sintezė.

Acetileno savybės

Sovietmečiu statybvietėse acetilenas buvo gaunamas maišant kalcio karbidą su vandeniu. Nemalonų proceso kvapą lėmė techniniame karbide esančios amoniako ir vandenilio sulfido priemaišos. Pats grynas acetilenas yra:

• silpno eterinio kvapo dujos,

• švelnaus salstelėjusio skonio,

• lengvesnis už orą,

• mažai toksiškas.

Toliau pateiktoje lentelėje nurodytos pagrindinės acetileno dujų tankio, molinės masės ir litro masės normaliomis sąlygomis vertės.

Pagrindinės acetileno dujų tankio, molinės masės, litro ir 1 m³ masės normaliomis sąlygomis vertės

Normaliomis sąlygomis acetilenas yra bespalvės dujos. Labai atšaldytas jis pereina į skystąją ir kietąją būseną.

Ypatinga savybė, daugiausia lemianti acetileno naudojimo taisykles, yra padidėjęs jo sprogumas tam tikromis sąlygomis, įskaitant kaitinimą, padidėjusį slėgį ir sąlytį su kai kuriais metalais.

Oro, o juo labiau deguonies ir acetileno mišinys yra sprogus plačiame koncentracijų intervale – apytiksliai nuo 2,5 % iki 81 %. Informaciniuose duomenyse savaiminio užsiliepsnojimo temperatūra paprastai nurodoma apie 305 °C. Acetileno junginiai su variu arba sidabru gali sprogti nuo smūgio.

Didėjant slėgiui laisvas acetilenas tampa ypač pavojingas ir gali skilti sprogdama net nuo nedidelio uždegimo šaltinio. Todėl jis nelaikomas kaip įprastos suslėgtos dujos.

Pavojui sumažinti acetilenas laikomas ir vežamas specialiuose balionuose su porėtu užpildu, kuriame dujos ištirpintos acetone arba kitame tinkamame tirpiklyje.

Naudojimas

Acetilenas – vienas svarbiausių angliavandenilių, aktyviai sudarančių cheminius ryšius. Šios dujos naudojamos gana plačiai:

• kaip kuras metalams pjauti dujomis ir suvirinti,

• tirpikliams gaminti prijungiant chlorą ir chloro darinius; atskyrus vandenilio chloridą gaunamas aukštos kokybės tirpiklis, tinkamas audinių cheminiam valymui,

• polivinilchloridui gaminti (laidų izoliacijai, dirbtinei odai, vamzdžiams ir kt.),

• kitiems polimerams, reikalingiems plastikams, įvairiems kaučiuko mišiniams ir sintetiniams pluoštams gaminti,

• sprogstamosioms medžiagoms gaminti.