Bentonito savitasis svoris: 1 m³ masė ir tankis

Žmonės jau seniai išmoko savo reikmėms naudoti mūsų planetos naudingąsias iškasenas. Nafta, anglis ir metalų rūdos seniai bei plačiai naudojamos pramonėje, tačiau kai kurios gamtinės medžiagos mūsų gyvenime atsirado palyginti neseniai. Tokioms naudingosioms iškasenoms priklauso bentonitas, arba bentonitinis molis.

Bentonito fizikinės savybės

Bentonitiniai moliai yra smulkios dispersijos, vašką primenanti uoliena. Atsižvelgiant į mineralinių priemaišų kiekį ir įvairovę, molio spalva gali kisti nuo švelniai geltonos bei pilkšvos iki žalios, melsvos ar net rudos.

Bentonitas susidarė padidėjusio vulkaninio mūsų planetos aktyvumo laikotarpiu. Pelenams, tufui ir lavai patekus į jūros vandenį arba dūlėjant paviršiuje, vyko cheminiai pokyčiai. Dėl jų susidarė molingosios uolienos, pasižyminčios unikaliomis vandens įgeriamumo ir sorbcinėmis savybėmis.

• Pagrindinė hidroaliumosilikato savybė – brinkimas hidratuojantis ir drėgmės išlaikymas susidariusiame gumule. Sušlapęs bentonitas gali padidėti 16–20 kartų. Įdėjus molį į ribotą erdvę ir įpylus vandens, jis virs gelio pavidalo medžiaga ir prasčiau praleis drėgmę. Todėl bentonitas naudojamas kaip veiksminga vandeniui nelaidi medžiaga, tačiau hidroizoliacijos patikimumas priklauso nuo projekto, sluoksnio storio, žaliavos kokybės ir montavimo. Ši ypatybė statyboje naudojama:

• įrengiant pamatus,

• įrengiant baseinus,

• gaminant hidroizoliacinius bentonitinius kilimėlius.

• Natūralios būsenos medžiagos, kurios drėgnis neviršija 15 %, bentonito savitasis svoris yra 2,5–2,76 g/cm³, o tūrinė masė – 0,93–1,96 g/cm³.

Kad būtų patogu perskaičiuoti, bentonito savitojo ir tūrinio svorio duomenys pateikti lentelėje.

Bentonito savitojo ir tūrinio svorio duomenys

• Bentonitas sukepa esant 900–950 °C temperatūrai, didžiausia temperatūra – 1430 °C.

Skiriami du bentonito tipai:

• kalcio – paprastai brinksta mažiau ir geba sugerti mažiau vandens,

• natrio – pasižymi didesniu gebėjimu brinkti ir sulaikyti vandenį.

Skaitiniai brinkimo rodikliai priklauso nuo konkrečios bandymo metodikos, frakcijos, drėgnio ir cheminio bentonito aktyvinimo, todėl jų nereikėtų painioti su medžiagos tankiu.

Toks bentonitas vadinamas aktyvintuoju, tačiau natūralios būsenos rodikliai gali reikšmingai skirtis.

Naudojimo sritys

Bentonitas naudojamas ne tik statyboje. Dėl sorbcinių savybių ir gebėjimo brinkti jis naudojamas kaip įvairių mišinių komponentas medicinoje, maisto pramonėje, audinių gamyboje, kosmetologijoje ir parfumerijoje, tačiau tokioms užduotims būtina tinkamai išvalyta ir leistina žaliava.

Ypatingą vietą bentonitas užima vyno gamyboje. Juo skaidrinamas vynas ir vaisių sultys, o sorbcinės medžiagos savybės naudojamos baltymams bei mikroorganizmams pašalinti iš misos ir oksidaciniams fermentams adsorbuoti.

Įvairių formų bentonitas kaip dekoratyviniai elementai dedamas į akvariumus ir terariumus.

Žemės ūkyje bentonitas gali būti naudojamas kaip mineralinis priedas, sorbentas arba dirvožemio bei pašarų savybes gerinantis komponentas. Poveikis priklauso nuo molio sudėties, dozės, auginamo augalo, gyvūnų rūšies ir saugos reikalavimų, todėl naudojant būtina laikytis normų bei kontroliuoti žaliavos kokybę.

Bentonitas naudojamas kaip adsorbuojantis dažomasis pigmentas kai kuriuose statybiniuose dažuose, kaip rišamoji arba tiesiogiai klijuojanti medžiaga, tapetų ir asbestkartonio gamyboje.

Gavybos ir perdirbimo pramonėje bentonitiniai moliai naudojami kaip gręžimo skysčių komponentas, kaip stiprį bei atsparumą vandeniui didinantis betono priedas, iš jų gaminamas keramzitas ir agloporitas, jie naudojami juodosios metalurgijos lydinių gamyboje.