Dulkių savitasis svoris. Dulkių masės pagal rūšį lentelė
Tvarkydami būstą kaskart stebimės, iš kur atsiranda tiek dulkių. Sandariai uždaryti langai ir durys neapsaugo baldų, grindų bei užuolaidų nuo dulkių apnašų. Dulkių siurblys ir drėgnas valymas duoda laikiną rezultatą, o jau kitą dieną tose pačiose vietose vėl nusėda toks pat dulkių sluoksnis.
Namuose nuo dulkių ypač kenčia stepių regionų, kuriuose nuolat pučia stiprūs vėjai, ir pramoninių miestų gyventojai. Ore nuolat sklando milžiniškas kiekis žmonių įkvepiamų dulkių. Jos nusėda tankiu sluoksniu, o kovoti su jomis galima tik reguliariai valant.
Iš kur atsiranda dulkės?
Dulkėmis vadinamos smulkios mineralinės ir organinės kilmės dalelės, kurios gali ilgai kyboti ore arba nusėsti ant paviršių. Atliekant buitinius ir gamybinius skaičiavimus svarbi ne tik dulkių masė, bet ir dalelių dydis: smulkiadispersės dulkės kvėpavimo takams pavojingesnės už stambias daleles.
Dulkių šaltiniai sąlyginai skirstomi į natūralius ir susijusius su žmogaus veikla:
-
Natūralios kilmės dulkės. Joms priskiriamos dirvožemio dalelės, pelenai, suodžiai, mineralinės druskos, dykumų dulkės ir organinės liekanos: epitelis, žiedadulkės, organinių medžiagų irimo produktai.
-
Dėl žmogaus veiklos susidarančios dulkės: statybinės, anglių, cemento, medienos, miltų, cheminės, metalurginės ir kitokios gamybinės dulkės. Ypač pavojingos gali būti dulkės, kuriose yra toksiškų metalų, kvarco, asbesto arba chemiškai aktyvių medžiagų.
Namų dulkių sudėtis smarkiai kinta pagal regioną, vėdinimą, apdailos medžiagas, naminius gyvūnus, šildymo tipą ir kelių ar gamybos objektų artumą. Jose gali būti mineralinių dalelių, tekstilės plaušelių, žiedadulkių, suodžių, odos dalelių, namų dulkių erkučių ir jų veiklos produktų.
Kiek sveria dulkės?
Per savaitę ant paviršiaus nusėdančių dulkių kiekis labai priklauso nuo patalpos, vėdinimo, drėgmės, valymo ir išorinės aplinkos. Dalelių forma, tankis ir sudėtis gali skirtis, todėl nusėdimo greitį lemia ne vien savitasis svoris, bet ir dalelių dydis, oro judėjimas bei drėgmė.
Savitasis svoris paprastai matuojamas kilogramais vienam kubiniam metrui. Dulkių atveju tokia reikšmė pasako nedaug. Todėl dulkių masę (arba tankį) patogu vertinti gramais kubiniam centimetrui. Pramoninėms dulkėms gali prireikti savitojo svorio reikšmių t/m³.
Sanitariniam arba pramoniniam vertinimui vien tankio nepakanka. Svarbios dalelių dispersinės savybės, cheminė sudėtis, koncentracija ore, poveikio trukmė ir darbuotojų saugos reikalavimai.
Lentelėje pateiktos vidutinės namų ir kai kurių rūšių pramoninių dulkių masės reikšmės.
Dulkių masės pagal rūšį lentelė
| Dulkių rūšis | Savitasis svoris, t/m³ | Savitasis svoris, kg/m³ | Savitasis svoris, g/cm³ |
|---|---|---|---|
| Namų dulkės | 0,4 – 0,6 | 400 – 600 | 0,4 – 0,6 |
| Anglių dulkės | 0,6 – 2,05 | 600 – 2050 | 0,6 – 2,05 |
| Medienos dulkės | 0,11 – 0,36 | 112 – 363 | 0,11 – 0,36 |
| Švino gamybos dulkės | 4,5 – 6,5 | 4500 – 6500 | 4,5 – 6,5 |
| Cemento dulkės | 1,1 – 1,2 | 1100 – 1200 | 1,1 – 1,2 |
| Cukraus dulkės (cukraus pudra) | 0,8 | 800 | 0,8 |
Dulkių žala
Higieninis dulkių žalos vertinimas priklauso nuo jų sudėties, dalelių dydžio ir koncentracijos ore. Ypač svarbios smulkiosios PM10 ir PM2.5 frakcijos: jos gali prasiskverbti giliau į kvėpavimo takus, todėl vien dulkių masė rizikos lygio neparodo.
Dulkės gali dirginti ir sukelti alerginių reakcijų. Kietos mineralinės bei metalurginės dalelės gali veikti kaip abrazyvas, o cheminės priemaišos – būti toksiškos. Namų dulkėse pasitaiko dulkių erkučių, mikroorganizmų ir alergenų, todėl vertinant riziką svarbūs ne vien dulkių tankis bei masė, bet ir jų kilmė.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima tiksliai nurodyti dulkių masę?
Tiksli reikšmė priklauso nuo dulkių sudėties, dalelių dydžio, drėgnio ir sutankinimo laipsnio, todėl lentelė tinka tik orientaciniams skaičiavimams.
Kodėl pramoninės dulkės sunkesnės už buitines?
Pramoninėse dulkėse gali būti mineralinių, metalinių ir abrazyvinių dalelių, todėl jų tankis dažnai didesnis už įprastų namų dulkių.
Kas svarbiau vertinant dulkių žalą: masė ar sudėtis?
Vertinant žalą svarbesnė sudėtis, dalelių dydis ir koncentracija ore. Masė padeda skaičiuoti, tačiau pati savaime toksiškumo neparodo.