Dumblo savitasis svoris: 1 m³ masė pagal būklę
Dumblu vadinama medžiaga, susidaranti stovinčių vandens telkinių arba tekančių vandenų vagų dugne. Tai labai smulkių organinės ir mineralinės kilmės dalelių mišinys. Mažesnių kaip 0,01 mm dumblo frakcijų vidutinis kiekis siekia 50 % visos masės.
Natūraliomis sąlygomis ši smulkiagrūdė uoliena yra klampi (taki). Jūrų ar ežerų dugne slūgsantį dumblą gali sudaryti yrančių uolienų dalelės ir šiuose vandens telkiniuose gyvenančių organizmų kietosios liekanos. Pagal pagrindinius dumblą sudarančius komponentus išskiriami:
- kalkiniai, terigeniniai, aleuritiniai ir pelitiniai dumblai;
- diatominiai, radioliariniai, pteropodiniai ir globigerininiai dumblai.
Taip pat aptinkama vulkaninės kilmės liekanų arba puvimo nuosėdų, susidariusių pūvant dideliam organinių medžiagų kiekiui, prisotinto dumblo. Ši medžiaga (sapropelis) aktyviai išskiria vandenilio sulfidą.
Kiek sveria dumblas?
Klausimas, kiek sveria dumblas, kyla atliekant statybos darbus, vežant dugno gruntą, skaičiuojant dumblo nuosėdų masę, nustatant sapropelio tankį ir sprendžiant kitas technines užduotis.
Vidutinė dumblo nuosėdų savitojo svorio vertė prilyginama 1.6 t/m³. Tankis atitinkamai kinta priklausomai nuo dumblo rūšies ir fizinės būklės – ar jis sausas, ar šlapias. Natūralios būklės dumblo ir supilto sapropelio tankio vertės skiriasi. Duomenys pateikti lentelėje.
Dumblo masės lentelė pagal būklę
| Būklė | Dumblo masė (t/m³) | Dumblo tūris (m³/t) |
|---|---|---|
| Šlapias dumblas | 1.8–2.2 | 0.46–0.55 |
| Sausas dumblas | 1.4–1.7 | 0.59–0.71 |
Dumblo naudojimas
Žmonija išmoko naudoti dumblą savo reikmėms. Dumblas yra pradinė rišliųjų nuosėdinių uolienų susidarymo stadija, todėl gali būti naudojamas mineraliniams ekstraktams gyvūnams gaminti ir kaip dirvožemio trąša žemės ūkyje.
Dirvožemio kokybei gerinti geriausiu laikomas ežerų sapropelis. Jame daug naudingų organinių medžiagų ir mineralų. Jis aktyviai skatina augalų augimą bei vystymąsi ir yra natūralus antiseptikas.
Dumblas kartais laikomas organine ir mineraline trąšų žaliava, tačiau jo negalima naudoti darže neištyrus sudėties ir neatlikus sanitarinio vertinimo. Dugno nuosėdose gali kauptis sunkieji metalai, naftos produktai, patogenai ir druskų perteklius. Jei medžiaga naudojama komposte, būtina tinkamai ją išlaikyti, kontroliuoti kilmę ir laikytis agrotechninių normų; vien dumblo pridėjimas negarantuoja, kad užkrėtimo rizika išnyks.
Kai kurių rūšių dumblas ir dugno nuosėdos naudojami gydomojo purvo sudėtyje sanatorijų praktikoje. Paprastai tam naudojamos druskingų ežerų nuosėdos, kurių sudėtis ir sauga patikrintos. Savarankiškai naudoti dumblo medicininiais tikslais nereikėtų: tokių medžiagų savybės priklauso nuo kilmės, sudėties ir sanitarinės būklės.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek sveria 1 m³ dumblo?
Pagal lentelę šlapias dumblas sveria apytiksliai 1,8–2,2 t/m³, o sausas – 1,4–1,7 t/m³. Tikroji masė priklauso nuo vandens, organinių ir mineralinių dalelių kiekio bei sutankinimo laipsnio.
Kodėl dumblo tankis taip smarkiai kinta?
Dumblą sudaro smulkios mineralinės ir organinės dalelės, vanduo bei poros. Kuo daugiau vandens ir kuo tankesnės nuosėdos, tuo didesnė vieno kubinio metro masė.
Ar lentelės vertes galima naudoti projektui?
Preliminariam vertinimui galima, tačiau šlaitams, pagrindams, dugno gruntui išvežti ar sanitariniams darbams skaičiuoti reikia laboratorinių duomenų ir konkretaus objekto sąlygų.