Naftos savitasis svoris. Naftos masė 1 litre

Viena svarbiausių šių laikų naudingųjų iškasenų – „juodasis auksas“, „žemės aliejus“, arba tiesiog nafta, pasaulio finansų arenoje atlieka vieną pagrindinių vaidmenų. Naftos kaina daro įtaką ne tik atskiroms bendrovėms, bet ir ištisų valstybių ekonomikai.

Nafta žmonijai buvo žinoma dar kelis tūkstančius metų prieš Kristaus gimimą. Ji naudota statant legendinį Babilono miestą. Senovės egiptiečiai nafta balzamuodavo mirusiuosius, o senovės graikai ją naudojo padegamiesiems mišiniams per daugybę savo karų gaminti. Viduramžiais žmonės pradėjo naudoti naftos distiliavimo produktus medicinoje ir buityje.

Žodis „petroleum“ (angl.) sudarytas iš žodžių junginio, pažodžiui reiškiančio „akmens aliejų“ (petra – akmuo, oleum – aliejus). Vokiečių ir daugelyje kitų pasaulio kalbų naftą reiškianti sąvoka taip pat pažodžiui verčiama kaip „kalnų (arba akmens) aliejus“, taip yra ir kinų kalboje. Beje, būtent kinai 347 m. po Kr. išgręžė pirmąjį naftos gręžinį.

Mokslininkai teigia, kad rusiškas žodis „neft“ kilo iš gilių arabiškų šaknų turinčio asirų žodžio, reiškiančio „tai, ką išstūmė žemė“. Pagal kitas versijas jis siejamas su senovės iranėnų žodžiu naft – „drėgnas, skystis“.

Naftos savybės

Nafta – skystas aliejingas angliavandenilių ir juos lydinčių junginių mišinys. Jos spalva gali būti juoda, tamsiai ruda, rusva, žalsva arba gelsva, o tankis paprastai yra maždaug nuo 0,65 iki 1,05 g/cm³. Pagal savitąjį svorį nafta priskiriama vienai ar kitai kategorijai – nuo lengvosios iki sunkiosios: mažesnis kaip 0,83 g/cm³ tankis paprastai būdingas lengvajai naftai, o didesnis kaip 0,86 g/cm³ – sunkiajai.

Naftos savitojo svorio 1 litre ir 1 m³ lentelė

Naftos tankis priklauso ne vien nuo temperatūros ir slėgio. Skirtinga organinių junginių sudėtis bei kiekis lemia nevienodas virimo ir kristalizacijos temperatūrų ribas. Taip pat vertinamos šios charakteristikos:

• parafinų kiekis,
• naftos klampa,
• dervingųjų asfalteninių medžiagų kiekis,
• elektrinis laidumas,
• pliūpsnio temperatūra ir kt.

Įdomūs faktai apie naftą

• Daugelis mano, kad organinės medžiagos, iš kurių susidarė nafta, yra priešistorinių dinozaurų liekanos. Tai netiesa: didžiąją pradinės organinės medžiagos dalį sudarė senovinis planktonas, dumbliai ir kiti jūrų mikroorganizmai.
• Nafta nesusitelkia požeminiuose ežeruose ar upėse, o prisotina ypatingas porėtas kolektorines uolienas. Būtent jos ir sudaro naftos telkinius.
• Žibalinio apšvietimo plėtra sumažino banginių taukų, naudotų kaip lempų kuras, paklausą, nors banginių medžioklės nuosmukio priežastys buvo sudėtingesnės ir neapsiribojo vien nafta.
• Ankstyvuoju naftos perdirbimo laikotarpiu benzinas ilgai laikytas šalutiniu produktu: pagrindinė prekė buvo žibalas, o perteklinės lengvosios frakcijos dažnai naudotos ribotai arba šalinamos nesaugiais būdais.
• Nafta yra viena iš tokių gaminių kaip kramtomoji guma, lūpų dažai, sporto įranga (kamuoliai, raketės, slidės, vejų dangos ir kt.), žuvų masalai ir kita žvejybos įranga sudedamųjų dalių.
• Naftos chemijos produktai naudojami gaminant plastikus, sintetinius pluoštus, kai kuriuos kosmetikos komponentus, pakuotes, technines medžiagas ir daugybę buities gaminių.