Stiklo savitasis svoris: 1 m² masė pagal storį

Archeologiniai radiniai rodo, kad stiklą ir stikliškas medžiagas žmonės išmoko gaminti prieš kelis tūkstančius metų. Vieni pirmųjų stiklo papuošalų ir glazūruotų dirbinių gamybos centrų buvo Egiptas bei Mesopotamija. Nuo tada technologijos smarkiai pasikeitė: šiuolaikinė pramonė gamina daugybę statybai, transportui, prietaisams ir dekoratyviniams dirbiniams skirto stiklo rūšių.

Skirtingų medžiagos rūšių sudėtis ir savybės

Stiklas yra amorfinė neorganinė medžiaga. Esama daugybės jo modifikacijų, kurios pasižymi skirtingomis fizikinėmis ir cheminėmis savybėmis bei nevienoda sudėtimi.

Stiklas gaminamas lydant stiklą sudarančias medžiagas:

• Oksidus. Pavyzdžiui: kvarcinis stiklas, germanatinis arba įprastas langų (silikatinis) stiklas.
• Fluoridus.

Atsižvelgiant į stiklo naudojimo vienoje ar kitoje srityje poreikius, naudojami įvairūs reikiamas charakteristikas suteikiantys komponentai. Tarp šių charakteristikų yra:

• kietumas (matuojamas pagal Moso skalę ir daugelio silikatinių stiklų siekia maždaug 5–6 balus; kvarcinis stiklas paprastai kietesnis, o švininis – minkštesnis);
• šilumos laidumas (0,7 W/mK – 13,4 W/mK);
• atsparumas aukštai temperatūrai;
• elektrinis laidumas;
• tankis (savitasis svoris priklauso nuo sudėties: kvarcinio stiklo tankis yra apie 2200 kg/m³, įprasto silikatinio – maždaug 2500–2600 kg/m³, o švininis ir specialusis sunkusis stiklas gali būti gerokai tankesni);
• skaidrumas;
• smūginis tąsumas ir lenkiamasis stipris priklauso nuo sudėties, storio, kraštų apdirbimo, grūdinimo ir defektų;
• atspindžio geba ir kt.

Renkantis medžiagą pirmiausia reikia vadovautis stiklo fizinėms charakteristikoms keliamais reikalavimais ir tiksliai žinoti, kurios savybės yra svarbios.

Stiklo masė

Kasdienybėje paklausiausias yra paprastas silikatinis, arba langų, stiklas. Jo masė labai svarbi, todėl į šias reikšmes būtina atsižvelgti:

• montuojant veidrodinius paviršius ant sienų ir lubų, stiklines pertvaras, įrengiant dušo kabinas, gaminant langus ir kt.;
• parenkant furnitūrą bei tvirtinimo detales ir skaičiuojant konstrukcijų apkrovą;
• vežant.

Gaminio masę M (kg) galima apskaičiuoti pagal formulę: M(kg)=S(m²)*t(mm)*2.5, kur S – paviršiaus plotas m², t – medžiagos storis mm, o koeficientas 2.5 reiškia vidutinę 1 mm storio silikatinio stiklo kvadratinio metro masę.

Stiklo (langų) m² masė priklauso nuo jo storio. Kad tolesnius skaičiavimus atlikti būtų patogu, skirtingo storio stiklo masės reikšmės pateiktos lentelėje.

1 m² masės esant skirtingam stiklo storiui reikšmių lentelė

Kaip pavyzdį apskaičiuokime standartinio vienos kameros stiklo paketo, sudarančio vieną dvivėrio lango pusę, masę.

Kai matmenys yra 650 mm * 1400 mm, jo plotas siekia 0,91 m². Jei 4 mm stiklas sveria 10 kg/m², vieno stiklo masė bus 9,1 kg, o dviejų stiklų – 18,2 kg.

Dviejų kamerų balkono bloko stiklo pakete, kurio matmenys 800 mm x 1450 mm, naudojamas vienas 6 mm ir du 4 mm stiklai. Jo plotas – 1,16 m². Tokio ploto 6 mm stiklo masė yra 17,4 kg, prie jos pridedama kitų dviejų stiklų 18,2 kg masė.

Dušo kabinų pertvaroms naudojamas 8 mm storio lakštinis stiklas. Kai standartinės kabinos matmenys yra 90 * 90 cm, o pertvaros aukštis – 2 m, stiklo paviršiaus plotas bus 3,6 m². 8 mm stiklas sveria 20 kg/m², o visa pertvara – 72 kg.

Didelis akvariumas surenkamas iš storesnio kaip 10 mm stiklo. Todėl jo masė bus įspūdinga. Pavyzdžiui, kai matmenys yra 1300 mm * 600 mm * 600 mm, reikės 2,28 m² 10 mm stiklo ir 0,78 m² 15 mm stiklo. Šiuo atveju 10 mm stiklas svers 57 kg, o 15 mm dugnas – 29 kg.