Fluoroplasto savitasis svoris, rūšys ir charakteristikos

Fluoroplastą, vartotojams geriau pažįstamą teflono pavadinimu, dar 1938 metais atrado JAV bendrovė „Kinetic Chemicals“. Dujinės būsenos tetrafluoretileną atsitiktinai aptiko chemikas Roy’us Plunkettas. Dujas aukštu slėgiu įleidus į balioną, polimerizacijos metu susidarė unikalių savybių balti milteliai.

Fluoroplasto charakteristikos ir naudojimo sritis

Pagrindinę jo paskirtį lėmė unikalios dielektrinės savybės. Kartu papildomos charakteristikos:

• didelis tankis ir matmenų stabilumas,

• platus atlaikomų temperatūrų intervalas,

• plastiškumas,

• stipris,

• atsparumas drėgmei,

• mažas paviršiaus sukibimas (savaiminio nusivalymo galimybė),

• atsparumas ultravioletinei ir jonizuojančiajai spinduliuotei,

• atsparumas dilimui ir abrazyviniam poveikiui,

• biologinis inertiškumas,

• paprastas apdirbimas

leido medžiagą naudoti pačiose įvairiausiose srityse. Ji plačiai naudojama buityje, maisto pramonėje, automobilių gamyboje, medicinoje ir kitose gamybos srityse. Iš fluoroplasto gaminama daugybė mus supančių daiktų, tarp jų:

• laidų izoliacija, žarnos, vamzdžiai, įvairios talpyklos, valai,

• neaustinės nedegios medžiagos, techniniai audiniai, apsauginės plėvelės,

• karščiui atsparios membranos, guoliai, automobilių detalių elementai,

• siurblių ir maišymo stočių detalės, vožtuvai, vandentiekio komponentai,

• kabelių įrangos ir kondensatorių gaminiai,

• aukšto slėgio vamzdynai chemiškai aktyvioms terpėms ir kiti gaminiai.

Leistinomis eksploatavimo sąlygomis fluoroplastas yra chemiškai stabilus ir paprastai laikomas saugiu naudoti pagal paskirtį. Tačiau svarbu neviršyti konkrečios markės darbinių temperatūrų. Neigiamomis savybėmis galima laikyti:

• būtinybę formoms sulydyti naudoti brangią įrangą,

• stiprios ištraukiamosios ventiliacijos poreikį apdirbant medžiagą,

• viršijus ribinę aukštą temperatūrą polimeras tampa pavojingas žmogaus sveikatai.

Fluoroplasto rūšys

Pagal grandinės monomerų skaičių ir molekulių dydį skiriamos kelios šio polimero markės. Fluoroplasto savitasis svoris (tankis) priklausomai nuo rūšies yra 1700–2240 kg/m³. Skiriamos šios fluoroplasto rūšys:

• F4 – didžiausio tankio, mažai porėta, hidrofobinė medžiaga, atspari iki +260 °C temperatūrai.

• F3 – mažiau atsparus cheminiam ir šiluminiam poveikiui, tačiau tankesnis už F4; lydosi, todėl jį patogiau lieti ir presuoti, gerai sukimba su metalais, dažnai naudojamas kaip antikorozinė danga.

• F2 – atsparus dilimui, be plastifikatorių, tvirtas, naudojamas agresyvioms terpėms, vamzdžiams ir talpykloms gaminti.

• F40 – tvirtas, atsparus verdančioms rūgštims ir kai kuriems tirpikliams, nedega, nepraleidžia UV ir jonizuojančiosios spinduliuotės.

Fluoroplasto formos gali būti pačios įvairiausios: skrituliai, plokštės, lakštai, plėvelės, strypai, granulės ir milteliai.

Plačiausiai paplitę:

• Lakštinis fluoroplastas. 1000 mm x 1000 mm dydžio ir 1 mm storio lakštas sveria 2,5 kg.

• Fluoroplasto strypai patogūs kaip įvairių detalių pusgaminiai. Apytikslė fluoroplasto masė (1000 mm ilgio ir 10 mm skersmens strypo) – 0,18 kg.