Pūdinio ir komposto savitasis svoris: 1 m³ masė
Sąvoka „ekologinė žemdirbystė“ vis dažniau sutinkama agrotechnologijoms skirtoje medžiagoje. Tokiose sistemose stengiamasi mažinti priklausomybę nuo mineralinių trąšų ir aktyviau naudoti organinius augalų maisto medžiagų šaltinius, kurių vienas yra pūdinys.
Pūdinys – biri, vienalytė, puri rudos spalvos, žemės kvapo (be amoniako kvapo) masė, gaunama pasibaigus mėšlo puvimo procesui. Natūraliomis sąlygomis mėšlas pūva nuo pusantrų iki dvejų metų. Puvimo procesui pasibaigus 1 m³ pūdinio (komposto) svers 500–800 kg.
Pūdinio (komposto) savitojo svorio lentelė
| Pūdinio (komposto) tankis (g/cm³) | Pūdinio savitasis svoris (kg/m³) | Kiek tonų yra 1 m³ pūdinio |
|---|---|---|
| 0,5–0,8 | 500–800 | 0,5–0,8 |
Kuo naudingas pūdinys (kompostas)?
Kokybiškas pūdinys susidaro mikroorganizmams skaidant organines medžiagas. Jame yra augalams prieinamų maisto medžiagų, jis gerina dirvožemio struktūrą ir padeda išlaikyti drėgmę. Pūdinio dalelės lieka purios, nes tarp jų išsaugomi oro tarpai. Pūdinio pridėjus į skurdžius smėlingus ir molingus dirvožemius galima pagerinti jų fizines savybes bei augalų mitybą, tačiau kiekį reikia rinktis atsižvelgiant į kultūrą, dirvožemio sudėtį ir pačių trąšų kokybę.
Pūdinį rekomenduojama naudoti kaip mulčią. Po tokia danga dirvožemis lėčiau įšyla ir atvėsta, praranda mažiau drėgmės, o viršutiniuose jo sluoksniuose, sodo ir daržo augalų šaknų gylyje, apsigyvena sliekai bei naudingi mikroorganizmai, aprūpinantys augalus naudingomis medžiagomis. Per karščius pūdinio mulčias neperkaista ir nenudegina augalo šaknies kaklelio, todėl padeda išvengti augalų užsikrėtimo ligų sukėlėjais.
Palaisčius arba po lietaus pūdinio (komposto) maisto medžiagos palaipsniui patenka tiesiai į šaknų zoną. Pūdinys (kompostas) taip pat naudojamas kaip substrato dalis daigams auginti.
Verta paminėti, kad pūdinio (komposto) charakteristikos ir įvairių medžiagų koncentracija gali skirtis, todėl nevienodas ir jo poveikis augalams bei dirvožemiui. Šie rodikliai priklauso nuo žaliavos, iš kurios pūdinys paruoštas: galvijų, arklių, smulkiųjų galvijų mėšlo, paukščių išmatų ar augalinių liekanų. Svarbios sudedamosios dalys yra gyvūnų ėstas pašaras ir kraikas. Šiaudai bei durpės sugeria drėgmę, padeda išlaikyti azoto junginius ir, tinkamai laikant, sumažina amoniako nuostolius.
Pūdinio (komposto) ruošimas
Natūraliomis sąlygomis mėšlo krūvoje arba specialiose dėžėse su kraiku surinktas mėšlas pūdiniu taps per 1,5–2 metus. Ar jis paruoštas, nustatoma vizualiai, o tūris būna sumažėjęs 2–3 kartus. Jei gyvūnų ekskrementai surenkami be kraiko arba jo mažai, dėžėse juos reikia sluoksniuoti su šiaudais ar durpėmis. Viršų pageidautina uždengti ruberoidu arba plėvele, kad lietus neišplautų naudingųjų medžiagų. Puvimui skatinti masę reikia drėkinti ir vartyti šakėmis. Pūdinio dėžėje turi būti angų orui patekti ir drėgmės pertekliui nutekėti.
Jei trąšų reikia nedaug, jų galima įsigyti supakuotų specializuotose parduotuvėse. Pūdinio (komposto) masė maiše gali būti įvairi ir svyruoja nuo 10 iki 70 kg. Natūralios supakuotos trąšos kainuoja gerokai daugiau už birias. Norint sutaupyti, galima įsigyti šviežio mėšlo tiesiai iš gyvulininkystės ūkių ir pūdinį savo sodyboje paruošti savarankiškai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek sveria 1 m³ pūdinio arba komposto?
Paprastai 1 m³ pūdinio arba komposto sveria maždaug 500–800 kg. Reikšmė priklauso nuo medžiagos drėgnio, sudėties, suirimo laipsnio ir sutankinimo.
Kodėl ruošiant pūdinį jo tūris sumažėja?
Pūvant organinės medžiagos skyla, dalis drėgmės pasišalina, masė sutankėja, todėl pradinis mėšlo ar komposto krūvos tūris gali sumažėti 2–3 kartus.
Ar pūdinį galima naudoti kaip vieninteles trąšas?
Pūdinys gerina dirvožemio struktūrą ir papildo jį maisto medžiagomis, tačiau tręšimo normas geriau rinktis pagal kultūrą, dirvožemio būklę ir agrotechnines rekomendacijas.