Rūgščių savitasis svoris. Rūgšties masė 1 ml ir 1 m³

Rūgštys – vieni paklausiausių žmogaus gyvenime cheminių junginių. Būdamos skirtingų agregatinių būsenų, jos mūsų gyvenime aptinkamos visur:

• trąšų ir vaistų gamyboje,
• valant naftos produktus,
• maisto pramonėje,
• gaminant sprogstamąsias medžiagas, dažiklius ir ploviklius,
• sausinimo ir valymo procesuose,
• akumuliatorių baterijų gamyboje ir kt.

Rūgštys taip pat atlieka svarbų vaidmenį natūraliuose gyvųjų organizmų procesuose. Išsamiau aptarkime kasdienybėje dažnai sutinkamas rūgštis.

Druskos rūgštis

HCl, arba chlorvandenilio rūgštis, paprasčiau – druskos rūgštis, yra bespalvis skaidrus ėsdinantis skystis, vandenyje ištirpintas chlorvandenilis. Koncentruota medžiaga patekusi į orą pradeda „rūkti“.

HCl plačiai naudojama metalurgijoje ir galvanoplastikoje. Jos taip pat būna maisto produktuose kaip priedo E507 – rūgštingumą reguliuojančios medžiagos. Druskos rūgšties yra ir skrandžio sultyse, o jos pagrindo vaistai vartojami tik gydytojui paskyrus.

Koncentruota rūgštis gali sukelti stiprius cheminius nudegimus. Dirbant būtina laikytis saugos taisyklių ir naudoti apsaugos priemones. Reaguodama su stipriais oksidatoriais išskiria toksišką chlorą. Druskos rūgšties savitasis svoris (tankis) – 1,19 g/cm³.

Sieros rūgštis

H2SO4 yra stipresnė rūgštis už druskos. Koncentruota medžiaga ėsdina ir suanglina daugelį organinių medžiagų bei aktyviai sugeria vandenį. Įprastomis sąlygomis tai bespalvis aliejingas skystis be ryškaus kvapo; ragauti pavojinga. Koncentruoto sieros rūgšties tirpalo savitasis svoris – apie 1,84 g/cm³.

Naudojimo sritis labai plati. Tai metalurgija, mineralų gavyba, trąšų, akumuliatorių baterijų bei sprogstamųjų medžiagų gamyba, naudojimas tekstilės, odos, naftos pramonėje ir kt.

Didžioji pasaulyje pagaminamos sieros rūgšties dalis naudojama mineralinėms trąšoms gaminti. Pati sieros rūgštis yra ėsdinanti ir žmogaus sveikatai bei aplinkai pavojinga medžiaga. Pavojus priklauso nuo koncentracijos, poveikio būdo ir sąlyčio trukmės, todėl dirbant su sieros rūgštimi reikia vadovautis medžiagos saugos duomenų lapu.

Azoto rūgštis

HNO3 maišosi su vandeniu bet kokiu santykiu. Pramonėje ji naudojama trąšoms, dažikliams ir vaistams gaminti, organinėje sintezėje, juvelyrikoje bei kitose srityse. Azoto rūgšties savitasis svoris – 1,51 g/cm³.

Koncentruota azoto rūgštis yra pavojinga ėsdinanti medžiaga ir gali stipriai chemiškai pažeisti audinius. Pavojingumo klasė priklauso nuo koncentracijos ir norminės sistemos, todėl konkretaus produkto atveju reikia tikrinti saugos duomenų lapą.

Ortofosforo rūgštis

H3PO4 priskiriama vidutinio stiprumo neorganinėms rūgštims. Gryna tai bespalvė kristalinė medžiaga, gerai tirpstanti vandenyje. 85 % vandeninis tirpalas yra sirupo konsistencijos ir buityje paprastai vadinamas ortofosforo arba fosforo rūgštimi. Skystos 85 % ortofosforo rūgšties savitasis svoris – apie 1,685 g/cm³.

Ji naudojama metalurgijoje (lituojant, antikoroziniam apdorojimui), maisto pramonėje (rūgštingumą reguliuojanti medžiaga E338), rūgštingumui mažinti ir šlapimo akmenligei užkirsti kelią gyvulininkystėje, odontologijoje kaip emalio ėsdiklis prieš plombavimą ir kai kuriuose dantis balinančiuose mišiniuose.

Rūgščių tankio ir masės lentelė