Organinio stiklo savitasis svoris: 1 m² lakšto masė

Organinis stiklas (pleksiglasas, polimetilmetakrilatas, akrilinis stiklas) gaminamas ir aktyviai naudojamas statyboje bei buityje jau daugiau kaip 70 metų. Iš esmės tai plastiko rūšis, kuri tam tikromis techninėmis savybėmis skiriasi nuo silikatinio stiklo. Medžiaga priskiriama termoplastikams: kaitinamam lakštui galima suteikti reikiamas geometrines formas, jeigu laikomasi apdirbimo režimo ir gamintojo rekomendacijų.

Visame pasaulyje jis iki šiol labai populiarus dėl daugybės teigiamų savybių. Organinis stiklas pasižymi:

• dideliu šviesos pralaidumu (kaip paprasto stiklo),

• šviesos sklaida (būdinga matiniam stiklui),

• mechaniniu stipriu (lenkiamas ir veikiamas smūgio organinis stiklas yra maždaug kelis kartus stipresnis už silikatinį, tačiau rodiklis priklauso nuo markės ir bandymo),

• lengvumu (organinio stiklo tankis yra apie 1,19 g/cm³, arba 1190 kg/m³, todėl lakštas paprastai lengvesnis už tokio pat storio silikatinį stiklą),

• ryškaus kvapo nebuvimu įprastai naudojant,

• atsparumu temperatūros svyravimams,

• paprastu apdirbimu,

• gebėjimu, priklausomai nuo markės, praleisti dalį UV spinduliuotės; taip pat gaminami lakštai su apsauga nuo UV spindulių,

• atsparumu cheminiam ir biologiniam poveikiui,

• geromis elektros izoliacinėmis savybėmis,

• paprastu atliekų tvarkymu.

Medžiagos trūkumais laikomi:

• lengvas užsiliepsnojimas,

• galimybė pažeisti paviršių,

• vidiniai įtempiai, kurie gali susidaryti lenkimo vietose termoformavimo metu ir lemti mikroplyšių atsiradimą.

Organinį stiklą galima naudoti patalpose laikantis medžiagai ir naudojimo sąlygoms taikomų reikalavimų. Pleksiglasas gana lengvai užsidega, todėl jo negalima laikyti nedegia medžiaga; renkantis svarbu įvertinti priešgaisrinius reikalavimus ir gamintojo rekomendacijas.

Akrilas gali būti dažomas įvairiomis spalvomis ir pasižymėti skirtingu šviesos sklaidos laipsniu. Naudojimo trukmė priklauso nuo markės, storio, stabilizavimo nuo UV spindulių ir naudojimo sąlygų, todėl garantiją bei leistinas apkrovas reikia tikrinti gamintojo dokumentuose.

Palyginti su panašiais šviesai laidžiais plastikais, monolitinis polikarbonatas paprastai geriau atlaiko smūgines apkrovas, o organinis stiklas vertinamas dėl didelio skaidrumo, standumo ir gero paviršiaus apdirbamumo.

Organinio stiklo atmainos

Organinis stiklas gaminamas dviem būdais:

• blokiniu (arba liejimo) būdu, išlydytą medžiagą pilant tarp dviejų formavimo silikatinio stiklo plokščių,

• ekstruzijos būdu (išlydytą medžiagą išspaudžiant per ekstruderį).

Gautos medžiagos skiriasi galimu lakštų storiu ir formatu. Liejamasis organinis stiklas taip pat mažiau tąsus negu ekstruzinis. Skirtingais būdais pagamintas organinis stiklas gali skirtis matmenų stabilumu svyruojant temperatūrai, paviršiaus kokybe ir mechaninio apdirbimo patogumu. Liejamąjį pleksiglasą paprastai lengviau poliruoti, jis geriau tinka sudėtingam apdirbimui, o ekstruzinis dažnai pasirenkamas serijiniams gaminiams, kuriems svarbus pastovesnis lakšto storis.