Medžio žievės savitasis svoris: sausos ir drėgnos žievės tankis
Medžio žieve įprasta vadinti išorinį, sutrūkinėjusį, lengvai atsiskiriantį kamieno ar šaknies sluoksnį. Platesne biologine prasme žievė – visuma ypatingų augalo audinių, kuriais maisto medžiagos juda nuo lapų iki šaknų. Žievė yra tiek ant senų šakų, kamieno bei medžio šaknų, tiek ant visai šviežių ūglių.
Sandara ir funkcijos
Pagrindinės žievės struktūrinės dalys:
-
Pluta – išorinė daugiamečių ūglių dalis, sudaryta iš apmirusių karnienos ir pirminės žievės sluoksnių. Kai kurie sumedėję augalai plutos neturi, o kitų ji aiškiai išreikšta. Ji gali būti žiedinė, kaip vynuogių, arba žvynuota, kaip ąžuolo.
-
Periderma – aukštesniųjų augalų stiebų anatominė ir topografinė zona bei audinių kompleksas. Šis žievės sluoksnis tiesiogiai užtikrina dujų apykaitą ir saugo vidinius audinius nuo perkaitimo bei drėgmės netekimo.
-
Pirminė ir antrinė žievė, karniena – augalo apytakinis audinys, sudarytas iš sklerenchiminių bei parenchiminių ląstelių ir rėtinių elementų – gyvų ląstelių, kuriomis pernešamos karnienos sultys.
Pagrindiniai cheminiai žievės komponentai:
-
Celiuliozė. Jos kiekis sausoje žievėje yra maždaug 16–23 %. Celiuliozė – angliavandenis, kurio molekulės išsidėsčiusios tankiomis grandinėmis ir neturi šoninių atšakų. Būtent ši medžiaga suteikia medienos audiniams didelį mechaninį stiprį ir kartu elastingumą.
-
Ligninas. Polimerinis junginys, sudarantis didžiąją dalį (iki 33 %) sumedėjusių augalo ląstelių sienelių. Celiuliozę ir ligniną galima palyginti su armatūra ir stipriu betonu, kurie sukuria tvirtus organinius darinius.
-
Ekstraktinės medžiagos arba ekstraktai (iki 30 % visos žievės masės) – klampūs skysčiai ar sausos medžiagos, sudarytos iš alkoholių, eterių, vandens arba anglies dioksido.
Medžio žievės masė
Tokie parametrai kaip žievės storis, drėgnis ir tankis skiriasi priklausomai nuo medžio rūšies, amžiaus, vietos kamiene ir augimo sąlygų.
Medžio žievės 1 kubinio metro masės lentelė (žievės tankis)
| Medžio rūšis | Medžio žievės savitasis svoris esant 15 % drėgniui (kg/m³) | Visiškai sausos žievės tankis (kg/m³) | Vidutinis savitasis svoris (drėgna–sausa), (g/cm³) |
|---|---|---|---|
| Pušis | 497–834 | 473–796 | 0,688–0,652 |
| Eglė | 711–748 | 686–725 | 0,737–0,715 |
| Beržas | 719–774 | 709–764 | 0,746–0,736 |
Žievės naudojimas
Žievė gana plačiai naudojama pramonėje ir ūkyje. Ji naudojama ne tik rankdarbiams ir dekoratyvinei tarai gaminti.
-
Iš žievės gaminamas degutas, rauginės medžiagos, lateksas (ožekšnio žievė), daugelis vaistinių medžiagų ir prieskonių.
-
Kai kuriems gyvūnams žievė yra sezoninis arba papildomas maisto bei mineralinių medžiagų šaltinis.
-
Sodininkystėje susmulkinta žievė aktyviai naudojama kaip mulčias. Maistui tinka tik kai kurių rūšių žievė, todėl būtina tiksliai žinoti augalą ir paruošimo būdą.
-
Susmulkinta medžio žievė, kaip medienos apdirbimo pramonės atlieka, naudojama medienos plaušų plokštėms gaminti.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek sveria 1 m³ medžio žievės?
Masė priklauso nuo medžio rūšies, drėgnio, frakcijos dydžio ir sutankinimo laipsnio. Sausa žievė gerokai lengvesnė už drėgną.
Kodėl drėgna žievė sunkesnė už sausą?
Žievės struktūra porėta, ji sugeria vandenį, todėl padidėjus drėgniui vieno kubinio metro masė labai išauga.
Kaip tiksliau įvertinti mulčiui ar vežimui skirtos žievės masę?
Reikia įvertinti frakciją, drėgnį ir supylimo būdą. Vežimui geriau naudoti konkrečios partijos piltinį tankį arba pasverti nustatytą tūrį.